Kodėl visi skaito Virginia Woolf?

Šeštadieniniame Dagens Nyheter priede “Boklördag” (Knygų šeštadienis) buvo publikuotas Victor Lindbom straipsnis apie Virginia Woolf , kuriame bandyta atsakyti, kodėl jos kūryba net ir šiandien yra populiari.

Kadangi šiandien sueina lygiai 70 metų nuo Virginia Woolf mirties ir kadangi aš esu tikra geraširdė, tai nusprendžiau aš beveik visą tą straipsnį išversti į lietuvių kalbą ir pasidalinti juo su mano drauge K.Ž.L ir tais, kurie skaito mūsų blogą.

Straipsnį išverčiau beveik visą, praleidau tik gal kokią pastraipėlę. Ir nežiūrėkit į vertimo kokybę- verčiau paskubomis, dalį straipsnio verčiau, kai mano trupinukas miegojo po pietų, o kitą dalį- kai kepiau kiaušinienę.

***

 

Pirmadienį sueina 70 metų nup rašytojos Virginia Woolf mirties. Bet šiandien ji aktualesnė nei kada nors anksčiau.

 

1941ųjų metų kovo 28ą dieną Virginia Woolf užsivelka savo paltą, į kišenes prisideda akmenų ir įbrenda į Ouse upę.  Ji bandė nusižudyti keletą kartų prieš tai, bet šįkart jai tai pavyksta ,ir ji padeda  tašką vienoje didžiausių ir novatoriškiausių pasaulio literatūros rašytojiškoje kūryboje.

Bet istorija čia nesibaigia. Būtent po mirties Virginia Woolf sulaukia savo didžiojo pripažinimo, jos knygos traukia naujus skaitytojus ir šiandien. Rašytojai, režisieriai ir meninkai dažnai mini ją kaip savo įkvėpėją.

Ji yra labai šiuolaikiška,  jos knygose  “Savas kambarys” arba “Three Guineas” rašoma apie tai, kaip vyrų interesai yra laikomi prioritetiniais. Ji abejoja, keičia perspektyvą ir problematizuoja,- sako Björn Kohlström, knygos “Virginia Woolf-rašytojos biografija” autorius.

Nustatyti būtent tai, kas apsprendžia Virginia Woolf svarbą yra sunku. kaip rašytoja ji yra nuolat juda, bando naujus romano modelius.

Fotografijose ji dažnai atrodo atitrūkusi. Ji žiūri į šoną, šypsosi šiek tiek kaip sfinksas. Sunku ją visiškai suvokti. Taip pat yra ir su jos knygomis. Atrodo, jog turi paskui ją bėgti, bet niekada nepaveji.

Virginia Woolf yra perėjimo nuo seno prie naujo asmenybė. Modernistė, kuri tvirtais lojaliais saitais yra susijusi su devynioliktojo amžiaus literatūra, tuo pačiu metu ir konservatyvi ir radikali. Jos proza yra poetiška ir sklandanti, bet tuo pačiu- pilna stiprių įspūdžių.

Skatyti ją yra iššūkis, sako Björn Kohlström. Jos knygų neįmanoma šiaip sau atsipalaidavus paskaitinėti. Tačiau mainais už tai skaitytojas tampa protingesnis ir įžvalgesnis.

Jam nekeista, jog Virginia Woolf dažnai laikoma pavyzdžiu. Ji yra užkrečianti.

Woolf parodo, jog yra verta stengtis save išreikšti. Kai buvom jauni ir lankėmės gerame koncerte, galvojom “Aš sukursiu savo grupę”. Žmogus taip gauna postūmį į priekį. Ji yra rašytoja, kuri įkvepia.

Universitetuose V.Woolf užima stiprią poziciją. Literatūros studentai pirmuose kursuose skaito “Švyturio link”, socialinio lytiškumo kursuose diskutuojamas “Savas kambarys”, o ir diplominių darbų apie ją yra daug.

Lisbeth Larsson, literatūros mokslų profesorė Göteborgo universitete, sako, jog Virginia Woolf paveikslas dažnai pastoja kelią į jos tekstus.

Žmonės pavertė ją sergančia ir mirštančia moterimi, viena iš tų, kurie mirė jauni, nors jai buvo beveik šešiasdešimt metų, kai ji nusižudė. Tai mane labai erzina,-sako Lisbeth Larsson.

Lisbeth Larsson į Virginia Woolf kūrybą žvelgia kaip į “didelį humanistinį projektą”, kurio tikslas-aprašyti realybę ir žmogų.

Ji (Virginia Woolf) teigia, jog rašytojas turi būti androgeniškas, kad galėtų parodyti įvairius žmogaus aspektus. Kad negalima žmogaus “užrakinti”  vienoje lytyje ar vienoje socialinėje klasėje. Ji rašė, kad žmogus yra kaip vaivorykštė su daugybe spalvų.

“Savame kambaryje” Virginia Woolf kalba apie tai, jog moterys rašytojos turi sudėtingesnes rašymo sąlygas nei vyrai, ir kaip visuomenė jas sistematiškai engia. Tai dažna tema jos romanuose. Knygoje “Orlando” ji savo androgeniškąjį idealą dar labiau užaštrina ir leidžia pagrindiniam herojui Orlando gimti vyru, bet vėliau tapti moterimi, ir Virginia Woolf neduoda tam jokių paaiškinimų.

– Ji simpatiškai parodo gyvenimo sudėtingumą, pasakyčiau. Ji nekuria intrigų, nerašo “stories”, o vietoj to ji per laiko, lyties ar miesto prizmę aprašo žmogų.

Galbūt tai gali paaiškinti tą didžiulį šiandieninį susidomėjimą jos kūryba. Jos tekstus galima skaityti ir interpretuoti skirtingai, ir kaip skaitytojas niekada nesi baigęs Virginia Woolf kūrybos.

– Mes gyvename vis labiau fragmentiškoje visuomenėje, tad jos pasakojimo būdas yra labai adekvatus. Jau tarpukario metais ji perdavė gyvenimo jausmą, kuris pasiekė mus jau daug vėliau.

straipsnio autorius-Victor Lindbom

***

 

K.Ž.G.

 


 

 

 

12 thoughts on “Kodėl visi skaito Virginia Woolf?

  1. Giedre, aciu uz vertima. Nustebau, kad ji mire tokio amziaus, galvojau, koki 40. Ir dar ta mintis, kad ja sunku skaityti, bet esi apdovanojamas. Taip ir nerandu laiko tam susikaupusiam skaitymui, del to ir nekyla ranka imts jos knygos. nes, jauciu, jei priebegom skaitysiu, nieko nesuprasiu… reiktu filma dar karta paziureti

  2. va ir as galvojau, kad buvo daug jaunesne, kai mire. kazkaip is tu pasakojimu ir filmu taip isivaizduodavau

  3. As Mrs Dalloway vis pakankinu pakankinu ir niekaip neiskankinu.. Neuzkabina. Gal kazkokioj kitokioj nuotaikoj skaityt reikia? Gal priaugti prie jos? Nzn.

  4. Ziu, su V.Woolf knygom man yra kitaip nei su kitom knygom. Man atrodo, kad jos knygos nerasytos taip, kad uzkabintu.
    Jos knygu skaitymas visai kitoks skaitytojiskas potyris. Kaip kokia stipri srove, kuriai reikia pasiduoti, ir leistis buti teksto nesamai.

  5. Ziu, na tada ir neskaityk. Kuo man daugiau metu, tuo tvirciau laikausi nuomones, jog nera reikoálo kankintis su viena ar kita knyga. Juk geru knygu yra tikrai daug. Ir be Woolf yra daug gero ir idomaus skaitymo. 🙂

  6. Sutinku, nereikia knygu skaityti per prievarta, tik tam, kad taip atseit reikia. As J. Joyce Ulysses niekaip negaliu perskaityti. Nu bet niekaip. Jau kokie 5 metai. Tai ir meciau ta reikala. Guli dabar ta knyga apatinej lentynoj, dulkes renka. Ot klasika.

  7. Ziurejau viena literaturine TV laida, tai ten kaip tik kalbejo apie Ulysses ir kodel ji tokia populiari ir kontroversiska. Diskutavo detaliai viena scena, kai ten nelabai uzsleptai buvo aprasytas masturbacijos aktas. Na, zodziu, kazkada tai buvo labai kontroversiska ir nelaukta. O dabar, kai tiek metu praejo beveik 89 metai, tai mums gal to tokio uzkabinancio idomumo ir nera…
    As labai noriu skaityti ta knyga, bet niekur nera pirkti pirmosios dalies. Turiu tik antraja…

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s