Pro Mickevičiaus biblioteką Vilniuje praeinu tikriausiai kas antrą dieną, vis pagalvodama, kad reikia užeiti, pasižiūrėti, užsirašyti. Bet kažkaip labai mane stabdė vis nugirstamos žinios, kad tokiose bibliotekose neįmanoma gauti naujesnių knygų, ilgiausios eilės ir taip toliau. Šiandien nusprendžiau, kad bus bibliotekos diena, tuo labiau, kad visai neseniai viename dienraštyje skaičiau apie bibliotekas Vilniuje. Aisku, skaitytos žinios buvo liūdnos – per metus Vilniaus bibliotekos įsigijo vos daugiau nei septynis tūkstančius knygų. Jei šitas knygas padalintume Vilniaus gyventojams, išeina, kad vienas gyventojas gautų po 0,01 knygos. Gal po vieną puslapį ir išeitų. Labiausiai mane sukrėtė tai, kad bibliotekininkės išspausdina naujai išleistų knygų viršelius ir sudeda lentynose – kad skaitytojai galėtų bent viršelius naujai išleistų knygų pažiūrėti. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu, ar ne? Tai iš tikro ir ėjau pažiūrėti tų popieriaus lapelių.
Žinote, pirmas įspūdis mane iš tikrųjų sukrėtė. Kaip sukrėtė? Žiauriai. Sako, nėra laiko mašinų. Jei norite pakeliauti atgal laiku – keliaukite į Vilniaus Mickevičiaus biblioteką. Pasiimkite nosinių, nes nieko kito nelieka – tik verkti, nebent jums tas 30 m. atgal patinka. Man, pripratusiai prie naujos ir gražios Girulių bibliotekos, iš tikrųjų buvo šokas. Nes ten tokia senovė ir toks skurdas, remontas nedarytas nuo neatmenamų laikų. Pasijaučiau kaip kokia ateivė. Iš tikro net bijojau eiti prie lentynų ir žiūrėti, kas ten gero, nes visos knygos atrodė senos, suskaitytos, sulopytos.
Nepatiko man bibliotekos sistema, nes grožinės literatūros autoriai yra skirstomi pagal tautybę, o paskui pagal abėcėlę. Tai priėjęs prie lentynos rasi, pvz., italų literatūrą lietuvių kalba, paskui italų literatūrą rusų, lenkų kalbomis. Man atrodo žymiai paprasčiau visus sudėti lietuviškai pagal abėcėlę, paskui lenkiškai pagal abėcėlę – būtų žymiai lengviau susigaudyti, nei dabar, eini ir ieškai, kur prasideda naujos tautos literatūra. Na, bet pavaikščiojus kokį pusvalandį, jau maždaug įsivaizdavau, kaip ten ko ieškoti.
Akivaizdžiai visos naujos knygos paimtos, tai visų senesnių vaizdas liūdnas – populiaresnės – mirtinai suskaitytos, suklijuotos visais įmanomais būdais – kažkaip net nesinori jos neštis namo. Viršeliai taip suklijuoti, kad net nesimato, kokia ten knyga – turi traukti lauk, kad pamatytum viršelį. Lentynos nepritaikytos didesnio formato knygoms, pvz., dauguma Almos literos knygų yra įkištos nugarėlėmis į viršų, nes stačiai tiesiog netelpa. Na, bet knygų yra, ateidamas dažniau ir turėdamas kantrybės tikriausiai sulauksi tavo knygos, nesu susipažinusi su rezervavimo sistema, gal ir visai patogu. Gal jei pačios lentynos būtų ne šimto metų senumo, tai vaizdas nebūtų toks liūdnas, bet tada dar baisiau atrodytų šimtą metų nedažytos sienos, nekeisti langai.
Daug knygų užsienio kalbomis – rusų ir lenkų, bet tokios pat senos, kaip ir lietuvių kalba. Yra ir anglų, bet nieko panašaus, kuo giriasi Panevėžio Bitės biblioteka.
Pernai bibliotekos pastato fasadas suremontuotas, lyg ir stogas. Tik niekaip nesuprantu, kodėl mes remontuojame savo kultūrą iš išorės, o ne iš vidaus?
|…|
knyguziurkes.com 
Kokie liūdni reikalai! Viskas kaip ir anksčiau, o gal dar blogiau 😦
Paskutinį kart gal 2003-aisiais buvau ten koją įkėlus. Labiausiai nepatikdavo man, kad patiems knygas užsirašyt reikėdavo. Koks vargelis ir laiko gaišimas.
Dar jie skanerio, kuris knygos kodą skanuoja, neįsigijo?
Na, dabar viskas jau automatizuota ta prasme. nuskanuoja, tik ant lapuko pasirasai ir viskas. jei ne tie kompiuteriai, tai net neuprastum, kokiam amziuj atsidurei…
Nėra taip viskas blogai. Jei rašyčiau apie tą pačią biblioteką, parašyčiau iš gerosios pusės.
tai parasykit is gerosios komentara. labai norisi tu geru pusiu. parasykit, as eisiu su jom susipazinti, kad ramiau ant dusios butu, pasidziaugti, ta pirma bloga ispudi pamirsti. labai tikiuosi, kad ju tikrai yra, tu gerumu
Manyčiau, kad tokių bibliotekų daugybė Lietuvoje. Senokai buvau, bet Kudirkos biblioteka Kaune irgi ne ką geriau atrodo iš vidaus – senoviškos lentynos, stalai… Viešoji biblioteka Kaune taip pat dvelkia sovietmečiu.
Moderniausia biblioteka, kur tenka lankytis, yra mano universiteto biblioteka. Bet ten tik vadovėliai.
Na, sutinku, kad biblioteka nelabai geros išvaizgos, bet man ji kažkuo patinka. Jauki. Man geriau atsidurti tarp tokių lentynų negu blizgančiose patalpose. Ir knygų gerų kiekvieną kartą randu
smagu, Katerina, as tikiuos, kad cia toks pirmas ispudis bus. na, kol kas man vis tiek jaukiausia giruliu biblioteka 🙂
na, liūdnas vaizdelis… Ypač užkliuvo tas dėliojimas pagal tautas… Įdomiai..
Pati lankausi čia paminėtoje Panevėžio Petkevičaitės Bitės bibliotekoj.. aišku, renovacija, remontai daryti vos prieš keletą metų, tai viskas nauja, gražu, sutvarkyta, patogu viską surasti. Yra kompiuteriai šalia lentynų, jei ieškoma konkreti knyga, taip pat savitarna žymintis knygas. Na, ir knygų tikrai daug, o naujų tikrai galima rasti, nors kai kurias neseniai pasirodžiusias rezervuojuosi ir kartais atstoviu eilutėje (jei tai itin populiari knyga). Na, gal tik vasarą (ypač praeitą) lentynos net pustuštės būna 😀
Mano gimtajame miestelyje dar kitaip: dėl to, kad tai rajono biblioteka, buvo gautas finansavimas fasado remontui, liftui, naujiems laiptams. Žodžiu, viskas kaip ir dėl skaitančiųjų. Deja, pirmiausiai pagarsėjo lėšų grobstymu statybos įmonė, paskui nekokybiškai atlikti darbai ir pan. Ir dabar užėjus galima matyti murzinas (labai) sienas, nes laiptine buvo nudažyta baltai, kai kur nukritusios laiptų plytelės, liftas užrakintas (pvz., atvažiavęs neįgalusis turbūt po langais turėtų šaukti, kad kas liftą atrakintų). O salėse tas pats skurdas. Knygos sukištos irgi horizontaliai, senutės bibliotekininkės, viską žinojusios, matyt, atleistos, o jų vietoj sėdi… Nieko gero ten nesėdi. Kaskart nuėjus randu jas dar pastambėjusias, ką nors apkalbančias ir šnarinančias po stalčius. Bet… Kaip rajono biblioteka ten gauna daug vertingų knygų, tik nelabai kas jų ten vertina, atpažįsta, o dar ir nukišti kur sugeba. Bet ilgai paieškojus, pavyksta rasti. Tai taip. Kažkaip neviltis apima, kai matau, kad visos sąlygos kaip ir yra, tik entuziazmo ne. Tikiu, bibliotekos moterys turi tvirtą pasiteisinimą, bet… 🙂
Pasiklausiau savo drauges bibliotekininkes, kuri dirba mokyklos bibliotekoje apie ju finansavima. Tai ji pasake, jog apytikriai skiriama suma buna 100 kronu (beveik 39 litai) vienam moksleiviui (Svedijoje).
Tie pinigai skiriami naujoms knygoms, prenumeratai, filmams, muzikos irasams ir knygu prieziurai.
Praejusiais metais tos mokyklos biblioteka minetoms reikmems gavo 200.000 kronu.
Litais butu 77.484.
hmm, cia per visa lietuva tikriausiai tiek gauna, na, ne lietuva, gal koki dideli miesta
Nereikia verkti dėl Mickevičynės patalpų būklės – šiuo metu remontuojamas (ir plečiamos kaip supratau) Mažvydas, todėl Mickevičius yra pagrindinė biblioteka: sutvarkys vieną ir pereis prie kitos. Negi norėtumėte, kad Vilniuje abi pagrindinės bibliotekos kartu būtų uždarytos remontui metams ar keliems? 🙂
O knygų lentynų pagal autorių tautybę irgi nesuprantu: mano bibliotekoje ta pati tvarka – na, gerai M. Tveno ar E.T.A Hofmano tautybes žinau, o ką daryti su pirmą kartą pasirodžiusiais autoriais? Aišku, visada galima per LIBIS pasitikrinti knygos numerį ir rasti lentyną, bet kad dažniausiai tingisi. Tiesa, jeigu paprašau bibliotekos darbuotojų, jos visadapadeda, bet kartais ir prašyti tingisi 🙂
Ir šiaip žiurke, nebūk Čiučiundra (dejuojanti žiurkė) – prieš metus ar du įvesta bendra elektroninė sistema labai pakeitė bibliotekas: bibliotininkėms nebereikia ranka vesti knygų pavadinimų, turimų knygų laikymo terminą gali pratęsti iš namų, be to, gali iš namų užsakyti, kad paliktų vieną ar kitą knygą – žiema neamžina ir pavasaris ateis, tad uodegytes aukščiau! 🙂
O man faina apleistos bibliotekos. Nu koks jausmas būtų rinktis knygą kažkokiam stikliniam pastate…
O pvz., bibliotekoje, kuri Šv. Stepono gatvėje irgi remontų nė kvapo. Nėra ir jokios e-sistemos – bibliotekininkė knygas užrašo ranka!!! Bet yra visai pakankamai naujų knygų, na tarkim pusmečio senumo. Ir nors ten yra gyva kažkokiu būdu sudaroma eilė, aš niekada nesinaudojau nes man visai pakakdavo to ką rasdavau. Būtuoju laiku šneku, nes nuo rugsėjo nebuvau. Kažkaip tingiu ir skaitau asmenines sankaupas 🙂
Ačiū už info apie T. Zano biblioteką – panašu, kad po kokio pusmečio ji taps arčiausiai esanti. Bus proga palyginti įspūdžius 😉
Ciuciundra prijom. Netyliu del to, kad tiesiog nesitaikau su tokia padetim, kokia yra. Nes tyleti ir nekreipti demesio yra lengviau, nors gal ir lengviau padejuoti 🙂 Na, bet ka jau, istorija visa bibliotekine mano tokia, kad i bibliotekas nejau, nes galovjau, kad ten susitinges sovietmietis. paskui nuejau i Girulius ir buvau apakus, kaip ten faina, grazu, jauku ir taip toliau. tada pardejau galvoti, kad cia visur taip jau viskas suremontuota (nes teko paskaityti apie utena, panevezi), tada puoliau eit visur, ty, i artimiausia biblioteka prie savo namu. Na, pamaciau, kad apsirinkau. O Libis tai jega, sutinku. nelabia dar moku naudotis, pazadu pasimokyti.
Dziaugiuosi, kad mazvyda remontuoja, nesidziaugiu, kad labai atsilieka nuo grafiko ir nera pinigu, nesidziaugiu, kad nacionaline biblioteka nera prioritetas. Nesidziaugiu nelygu dejuoju 😉
Suprantu, kad ne dejuoti norėjai, tačiau visų komentarai tokie pesimistiški, todėl norėjau įnešti truputį pozityvo ir pasakyti, kodėl, mano nuomone, Mickevičius kol kas taip baisiai atrodo.
Tai, kad vėluoja tvarkyti Mažvydą, nėra gerai, bet bent jau kažkas juda: nebūkime lietuviais (gerai skamba! 🙂 – pasidžiaukim tuo, kas yra gero. O trūkumus po truputį visi kartu pataisysime 😉
Greitai reiks eiti ne į bibliotekas,kurias uždarys/remontuos/nebeturės už ką baigti, o į klinikas…kodėl? Nes užvakar nuvežu vaikus į privačią Pirmosios vilties kliniką Šiauliuose ir registratūroje žiūriu dvi spintos, viena kokių trijų-keturių lentynų, kita mažesne keliais aukštais prigrūstos naujų naujausių knygų – na visų tokių po 40-50lt knygynuose: Irvingas, Picoults ir kt, tokios, kurių neperku, bet paskaityti iš bibliotekos paimčiau 😀 O už stiklo parašyta – “knygos išduodamos klinikos pacientams ligos metu”. Nežinau ką tai reiškia, aš ne tos klinikos pacientė (bet neskaitant chaoso toje klinikoje vien dėl tokios bibliotekėlės ten užsirašyčiau :D). Man atrodo graži iniciatyva 🙂
oho oho oho