Perskaičiau laikraštyje, kad LATGA-A (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra), tokį apdovanojimą “Aukso žvaigždę” ir 5 tūkst. litų premiją už lietuvių literatūros sklaidą įteikė literatūrologei Viktorijai Daujotytei. Apie tokią premiją iš viso išgirdau pirmą kartą. Žinoma, pasidžiaugiau už Viktoriją Daujotytę – nepaliauju stebėtis šios literatūrologės produktyvumu – visai neseniai ji publikavo dar vieną labai storą monografiją apie Sigitą Gedą, tačiau man užkliuvo šiaip apdovanojimas, kaip toks.
Citata iš straipsnio (http://www.diena.lt/dienrastis/menas-ir-pramogos/-aukso-zvaigzde-kritikei-v-daujotytei-325312:
“Aukso žvaigždės” apdovanojimai
LATGA-A “Aukso žvaigždės” kiekvienais metais įteikiamos labiausiai nusipelniusiems įvairių meno sričių autoriams. Šiais metais pirmą kartą skirta ir piniginė premija. V.Daujotytei, pasitarus su Rašytojų sąjungos valdyba, “Aukso žvaigždė” skirta už lietuvių literatūros populiarinimą ir sklaidą.
“Anksčiau apdovanojimai būdavo skiriami kasmet populiariausiems (daugiausia skaitomiems) autoriams – rašytojų atveju tiems, kurių knygos buvo dažniausiai išduodamos bibliotekose, o 2009 m. buvo nuspręsta šių populiariausių autorių apdovanojimų atsisakyti, nes būdavo apdovanojami vis tie patys autoriai, pavyzdžiui, Stano ar Raigardas Tautkus yra gavę net po keletą “Aukso žvaigždžių”, – paaiškino LATGA-A direktoriaus pavaduotoja Gerda Leonavičienė.”
Koks nuostabus apdovanojimas – už populiarumą (vartau akis). Tikrai manau, kad Stano paliks “neišdildomą” pėdsaką lietuvių pop kultūroje – iš vis jį kas nors bus girdėjęs po penkerių metų. Nors tikriausiai prisimins – už nuostabiausią ir prasmingiausią dainą, sukurtą grupei “69 danguje” (pirmosios nemirtingosios dainos eilutės iš dainos “Aš suderinau visas stygas,/ Turiu tau bilietą geriausioj vietoj (???).” Visa daina absurdo poezijos mylėtojams čia (http://69.supermuzika.lt/daina/8785). Ar nepikta, kai Stano už savo populiarumo nuopelnus gauna 5 tūkst. lirtų premiją, o geriausios metų knygos autorius (nors pats formulavimas – “geriausios” man irgi nepatinka) – garbingą vieną tūkstantį! Mūsuose tikrai labai vertinami kultūros žmonės.
Galiu tik pasidžiaugti, kad LATGA atsikvošėjo ir, tikiuosi, suprato savo premijos absurdiškumą, bei, labai tikiuosi, labiau pasistengs, atrinkdama žmones, kurie verti gauti premijas.
|auksinė žvaigždė|
knyguziurkes.com 
” Šiais metais pirmą kartą skirta ir piniginė premija.” Negavo Stano pinigų.
negaila man tu pinigu, zvaigzdes gaila
Nepamirštama eilutė “Mano širdis tampa meilės simfonija” iš tos dainos…
O šiaip tai rekomenduoju paskaityti šitą diskusiją, man tikrai pasirodė įdomi ir niuansuota
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-03-05-apie-skaitymo-malonumus-ir-masini-skaitala/41443
Ypač sutinku su sžšita citata “Neseniai kalbėjau su vaikų literatūros žinovu K. Urba. Mokykloje būna tokie rekomenduojamos literatūros sąrašai. Penktokams, šeštokams rekomenduojama Radvilos Našlaitėlio „Kelionė į Jeruzalę“. Penktokui, įsivaizduojate? Vaikas bus priverstas perskaityti, bet manau, kad po tokių knygų jis nenorės jokios knygos skaityti. Ar galima penktoką versti visą „Kalevalą“ perskaityti? Tai ne jo lektūra.”
hehe, praeitą savaitę pas Urbą laikiau egzaminą 🙂 Nuostabus dėstytojas ir nerealus vaikų literatūros žinovas. Reta tokių, deja.
ir dar šita citata “Mūsų literatūros kritikai yra neruošti bendrauti su masiniu skaitytoju. Mes universitetuose mokyti, kaip rimtąją literatūrą nagrinėti. Ir nagrinėti savame uždarame rate. O masinis skaitytojas tarytum pamirštas. Jis pats turi susivokti, suprasti, kas yra gera knyga, ją susirasti kažkokiais būdais, išmokti skaityti. Tai, manau, yra didelė užduotis ir mokyklos, ir šeimos, o gal net Kultūros ministerijos. Juk turi būti ir valstybės politika, siekianti lavinti žmogų, kad jis pats galėtų atsirinkti, kas yra bloga, kas yra gera.”
Giedre, manau, kad sita straipsni reikia atskiru postu ideti. labai geras pokalbis, aciu
Oi, kaip sutinku dėl to uždarumo – visa mokslinė visuomenė Lietuvoje tokia – dirba užsisukę savo ratuke, svetimų neįsileidžia, idėjų plačiai neskelbia – savuose “moksliniuose” žurnaluose (rašau kabutėse nes žinau, kaip jie sudaromi…) ir niekina “neišmanančius” jų reikalo. Pas mus mokslininkai užsiskukę daro pseudokarjerą savoje grupėje, kurioje beje labai gaila, bet Lietuvoje dažniausiai galioja ne mokslo, proto, idėjinės vertybės, o kitos, visai kitos 🙂 (Kad labai ant manęs nešauktumėt, sakau, kad visada yra išimčių ir pati keletą tokių žinau, na iš kokių 50 pažįstamų mokslininkų du žinau Tikrus 😀
Beje Urba man l.patinka – manau jis tobulai rado nišą, kur gali pritaikyti, skleisti savo literatūrologines (labai sudėtingo mokslo!) idėjas – Rubinaitis man vienas pačiųpačiausių žurnalų LT.
o taip, vien jau kaip buvo išdraskyta literatūros katedra Vu daug ką pasako…
Anafora, mano pazistamas doktoranturoje mokosi, tai oj, girdejus apie tuos speudomoksilinkus, kisacius jaunimui sesiasdesimtu metu “naujienas” – daugiau nelabai ko patys zino. liudesys tiesiog
Prisiminiau viena dėstytoja, iš pagarbos pavardės nerašysiu – vežiausi jo konspektus į praktiką, praktikos vadovė sako – parodyk ko dabar mokotės – žiūri, bala, žiūri, bala – pasirodo beveik pažodžiui tas pat ką ji studijuodama konspektavo prieš 30 metų 😀 😀
Kai as mokiausi Klaipedos universitete vienas destytojas pageidavo kad mes studentai verstume 1945 metu knygos skyrius ir po to juos pristatinetume per paskaitas bendramoksliams.
(Knyga jokiu budu nebuvo klasika ar siaip koks kitas svarbus dokumentas, tiesiog visai nebuvo vadoveliu, tai katedra is kazkur gavo tokiu nurasytu amerikonisku knygu)
😀 Būtų juokinga, jeigu nebūtų taip liūdna dėl tokių atvejų. Man dėstytojas kaip niekur kitur turi būti superasmenybė, bet kaip tai reta…