Rašau šitą įrašą ir klausausi muzikos iš Hario Poterio filmų (ar nepamiršote, jog “HP & Mirties relikvijų” pirmoji dalis bus rodoma Lietuvoje nuo lapkričio 19osios?), nes noriu kuo ilgiau
mėgautis magiškąja nuotaika likusia nuo vakar pabaigtos S.Clarke knygos “Jonathan Strange & Mr. Norrell”. Tai bus pati storiausia skaityta knyga šiais metais, ir ko gero, apskritai – manajame leidime 772 puslapiai!
Pasakiau savo K. apie tai, jis tik truktelėjo pečiais, nes tokio storumo knygos labai dažnas reiškinys jo dažnai skaitomame fantasy žanre.
O knyga- tikrų tikriausia fantasy, bet ohohoho kokia fantasy! Kaip žanras fantasy tikrai nėra vienas mano mėgstamiausių, bet kadangi vienas internetinis puslapis, kuriame registruoju ir vertinu skaitytas knygas, man nuolat įkyriai siūlė S.Clarke knygą, tai praėjusiais metais nusipirkau pocket leidimą, atsiverčiau pirmą puslapį, paskaičiau ir numečiau į šalį, nes šriftas labai labai mažas pasirodė.
Tad šiemet išpardavime nusipirkau knygos juodajį leidimą, kuris atrodo tikrai įspūdingai- viršelis juodas juodas kaip varnas, juostelė- taip pat juoda, ir net puslapių kraštelis – it smala. Na, jausmas toks, kad tikrai skaityčiau kokią magišką burtų knygą su visokiais užkeikimais.
Po to mano draugė Madeleine, gyvenusi Londone, sužinojo, kad aš nusipirkau knygą švediškai, pasibaisėjo, išbarė, liepė skaityti knygą angliškai ir paskolino savąjį angliškąjį leidimą (Dar ir dabar girdžiu jos “Darrrrling, you must read this in English”), tai į namus parsitempiau dar vieną knygą. (Bet angliškai jos neskaičiau, tik nesakykit to Madeleine)
Po to internete radau anglišką pocket leidimą už juokingą kainą, tai norėjau jš padovanoti blogo skaitytojams, bet kai į svečius atvažiavo draugė žiurkė L, tai su dideliu džiaugsmu padovanojau jai.
Jei matėte Hario Poterio pirmąjį filmą, tai atsimenate, kas atsitiko, kai Hario dėdė ir teta ignoravo magiškuosius laiškus adresuotus Hariui- jų daugėjo ir daugėjo. O kadangi vienu metu mano namuose buvo keturios “Jonathan Strange and Mr. Norrell” knygos, tai pabijojau ignoruoti magiją ir nusprendžiau perskaityti. Drąsinausi, kaupiausi lyg didžiausiam darbui, o visai be reikalo. Visi knygos 772 puslapiai skaitosi lengvai it vaikystės pasakos.
S.Clarke pasakoja apie fiktyvią19-ojo amžiaus Angliją, kurioje mago profesija yra lygiai toks pat normalus dalykas kaip politiko ar advokato darbas. Tačiau magija yra teoretinė, džentelmenai studijuoja ją skaitydami knygas, bet jos nenaudodami. Vienądien magų draugiją pasiekia žinia, jog vis dėlto yra vienas praktikuojantis magas- ponas Norrell, ir nuo tada prasideda įvykiai sukrėtę Londoną, Angliją, Veneciją ir Prancūziją. Knygos pradžioje magijos beveik nėra, bet kuo toliau tuo jos vis daugėja, o pabaigoje atrodo, jog nėra nieko nestebuklingo.
S.Clarke knyga kažkuo primena Č.Dikensą, J.Austen ir M.Bulgakov “Meistrą ir Margaritą”, daugelis skaičiusiųjų mini nuostabią kalbą, o man labai patiko tas jos sukurtas fiktyvus pasaulis. Knygoje pilna išnašų, kuriose nurodoma į magiškus įvykius, burtų knygas ir istorijas, tokiu būdu kuriamas įspūdis, jog visa tai, apie ką pasakojama, iš tikrųjų vyko ir kad magijos pasaulis neabejotinai egzistuoja.
ir dar knyga puikiai tiko ilgiems ir juodiems lapkričio vakarams, kai iki advento dar toloka, o magiško jausmo norisi jau dabar.
Citata: “Can a magician kill a man by magic?” Lord Wellington asked Strange. Strange frowned. He seemed to dislike the question. “I suppose a magician might,” he admitted, “but a gentleman never could.”
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
Jezau. Lekiu žiūrėt, ar ji neišversta vokiškai. Mirsiu, kaip noriu.
Jurgita, lyg ir yra!
Na, Giedre, aisku, kad ta storoji knyga, beveik kvardatine nuo storumo, is pacio eiles galo pasislinko link priekio 🙂
Citata puiki 🙂
Jau užsisakiau ebay, bet dar neaišku, ar pirkėjas siunčia į Lietuvą. Labai tikiuosi, kad taip… Rašo: knygos būklė puiki, nauja, neskaityta. Nu kaip taip galima? Kas galėjo ištverti neskaitęs???
išsigando knygos storumo? O gal tiesiog žiauriai nemagiškas žmogus.
Tikiuosi, kad siunčia į Lietuvą, tikiuosi, kad Jurgitos paštininkas negaus nugaros išvaros 🙂
Aš irgi labai tikiuosi. O knygos storumas mane uch kaip džiugina… O dar pasakykite, kodėl vieni leidimai raudoni, kiti juodi, o treti – balti? Baisiai keista man, net susirūpinau, ar čia ne trilogija.
ne, ne trilogija, visos knygos turi tą patį ISBN. Juodas ir baltas leidimas buvo, jei teisingai suprantu, marketingo geras išmislas 🙂
O raudonasis leidimas yra Hollyday edition, išleistas papildomas leidimas prieš Kalėdas.
http://www.booklife.com/pw/print/20041129/29505-limited-edition-of-jonathan-strange-hits-stores-.html
Giedre, as irgi visada galvodavau,kad cia kazkokia serija, kai matydavau ta spalvotuma 🙂 geras triukas, sakyciau. mane sita knyga irgi persekioja, bat, vai vai nezinau, kada rysiuosi. na, gal per kokias sezlongines atostogas – pasiemi viena knyga ir uztenka visoms atostogoms 🙂
wow, o as pasirodo turiu limited edition 🙂 tai jau labiau noriu skaityt 🙂
Šiaip atsimenu dar toki erzinantį jausmą, paėmus šitą knygą, nesuprasdavau, kur čia pavadinimas, o kur autorius 😀
Valio, valio, valio – knyga šįryt atėjo, ta juodoji, plonais viršeliais, 1020 psl. Dabar svarbiausias klausimas – kaip, na kaip jos iš karto neperskaityt? nes labai norėtųsi pasitaupyt kalėdoms, bet kas mane pažįsta, gali įsivaizduot, koks tai neįvykdomas uždavinys, ir antras, mažesnės svarbos klausimas – kur vokiškame leidime dingo iliustracijos? Nes turėjo būti labai gražios, man jos būtų patikusios. Kažkuo priminė storąjį 1956 m. Deivido Koperfildo leidimą, kurį turiu apdriskusį ir nei už ką nekeisčiau į naujesnį… Bet tiek to, svarbiausia – knyga jau mano rankose, negaliu nustot džiūgaut.
net smagu daros, kad tau taip smagu. as irgi noriu kokios taip lauktos knygos. tai kiek uztruksi skaitydama? savaitgali? na, netaupydama, kirek uztruktum?
Netaupydama – nuo šiandien iki pirmadienio. Nes reikia įskaičiuot darbą, kuriame reikia skaityt kitas knygas 🙂 ir vaikus visokius savaitgaliais, kurie reikalauja dėmesio. Jeigu be trukdžių, tai šeštadienį-sekmadienį vien tik jai paskyrus, būtų viskas.
Tai va, baisu net. Nu ir kur aš ją sutaupysiu, jeigu važiuodama troleibusu į darbą, pralupau siuntinį ir 8 puslapius perskaičiau.
🙂
Jurgita, pagarba! Juk atlupti siuntini be jokiu zirkliu ar peiliuku, o tiesiog plikomis rankomis yra nelengva 🙂
ziurkiu astrus dantys 🙂
Jurgita, ar jau perskaitei? kaip ispudziai?