Kai vakare negali sumerkt akių,

tai ryte negali atmerkt. Tikrai negalvojau, kad skaitysiu iki išnaktų, dažnai tam nesiryžtu, nes mano špokutis vyturėlis su tamsom dar kelias, bet niekaip kitaip nebegalėjau pasielgti su Sofi Oksanen Valymu. Įkritau ir viskas. Ir verčiant puslapius, niekaip neatsiversdavo tas skyrelis, kur jau galėtum padėti knygą ir eiti miegoti. Taip ir pasiryžau nuostabiai nakčiai ir kankinačiam rytui 🙂

Vis bandau sugalvoti, kada paskutinį kartą sakaičiau knygą su tokiu išbaigtu moters paveikslu. Tikrai įtikinamu, išnešiotu, giliu, daugiasluoksniu, šlykčiu, apgailėtinu, sukeliančiu gailestį. Šioje knygoje sunkiai pavyks arba iš viso nepavyks moterį sukišti į kažkokį šabloną, priskirti prie “geriečių” arba “blogiečių”, nes moteris čia tokia… net nežinau, kokia, vienu žodžiu neapibūdinsi. Man iš viso dabar sunku parinkti žodžių apie šią knygą – vis sukasi galvoje, dilgčioja. Geriau paskaitykit, ką parašė Giedrė. Kas visiškai aišku, kad Sofi Oksanen yra nerealiai talentinga ir tikrai nusipelniusi visų tų premijų, kurias dabar gauna. Ir aš taip nerealiai už ją džiaugiuosi.

Knyga man dar buvo labai artima, nes kažkaip man lengvai viskas persikėlė į lietuvišką kaimą, mano kaimą, su visom mėsinėm musėm ir kitais kaimiškais atributais, ir aš sėdžiu kaimiškoj troboj ir žiūriu pro langą į vieškelį ir ten medžių šakos siūbuoja. Žodžiu, nekaltinkit manęs, aš apsigyvenau toje knygoje ir tikriausiai dar ilgokai gyvensiu. O tu stumk tolyn visą knygų eilę, šitoji tikrai be eilės!

Čia galit pažiūrėti viršelius kitomis kalbomis išleistos knygos. Ir dar labai tikiuosi, kad Versus Aureus išleis ir kitas Sofi Oksanen knygas. Please please please.

Ir dar kažkaip man iš pradžių taip nepatiko knygos pavadinimas (LT). Bet dabar, perskaičius jau manau, kad labai geras, labai tikslus ir t.t. ir panašiai.

|5/5 tikrai taip!!!|

37 thoughts on “Kai vakare negali sumerkt akių,

  1. ir ka dabar daryt????
    Po Giedres aprasymo, tai pasakiau sau – sitos knygos tikrai neimsiu i rankas…baisumai visi…brrr….nenoriu…
    ar labai ten baisu? 😀

  2. Na, nieko nebus, teks statyti šią knygą į priekį eilėje prie mano rankų ir akių 🙂
    Nors neseniai kita naujai išleista užlindo be eilės, bet jaučiu, kai teks pasislinkti 😀

  3. Aš tikrai neskaitysiu. Nors klausausi apie ją jau seniai, bet kuo jau kuo, o “įtikinamu, išnešiotu, giliu, daugiasluoksniu, šlykčiu, apgailėtinu, sukeliančiu gailestį” moters paveikslu manęs niekas nesuvilios… Asmeniniam skaityme esu tapusi tikra literatūrine eskapiste, jokie valymo laikotarpio aprašymai į mano stropiai saugomą iliuzijų neįsibraus.
    O dar galiu pasakyti, kad kitas Oksanen knygų Versus aureus kažin, ar išleis.

  4. Dėl Tyto albos turiu abejonių, Oksanen kol kas populiariausių knygų dešimtukuose nesipuikuoja… Įdomu, kokie jos pardavimai, betgi Versus nepasakys 🙂
    O tikrai tikrai neskaitysiu, nes bijau. Sakau, laikausi eskapizmo, nes mano trapią vidinę pusiausvyrą labai sukrečia ” šlykštūs ir apgailėtini” portretai, ypač moterų. Ypač tikrų istorinių aplinkybių fone. O kadangi apie tuos laikus nieko paguodžiančio negalima pasakyti, tai ir neskaičius nujaučiu, kad nieko gero su tom moterim… Dėl tos priežasties kategoriškai neskaitau knygų apie tremtį (ypač vengiu Gulago temų) ir holokaustą. Šiuo metu skaitau puikią Schloegelio knygą “Moskau 1937”, bet tai – daugiau kultūrologinis pjūvis. Tokią dar įveikiu. Bet visos kitos – ne, ne, ir dar kartą ne. Tai va, tokie mano bailūs pasvarstymai 🙂 Bet čia jau mano asmeninis bailumas, niekaip su Oksanen knygos kokybe nesisiejantis…

    1. Pritariu beveik visom mintim, gal ne taip kategoriškai, bet ta idėja “saugoti” save – man irgi labai artima. Nors su gaileščiu suprantu, kad prarandu šansą paskaityti tiesiog gerą kūrinį, pažinti talentingą rašytoją, pasimėgauti tekstu, tiesiog panirti, bet patys kalti – tegu rašo ką nors šiltesnio, pvz.receptų knygas – tada paskaitysiu 😀

  5. Aha, issamiai cia paaiskinai. Suprantu. Man kaip tik labai idomu tie ribiniai. Nors, neslepsiu, man irgi ir baisu, ir gal reiketu saves pagaileti. Ir net nezinau, kaip cia paaiskint neperpasakojus knygos 🙂 Tai gal geriau ir patylesiu. tiek to.
    O suomijoj tai lyg ir beveik 200 000 egzemplioriu parduota. aisku, jiems suveike, kad autore suome ir dabar tiek premiju laimi, nezinau, ar leituviams cia suveiks, ar ne. O jei neisleis, tai ka gi teks angliskai skaityti.

    1. as jau perskaiciau “Stalino karves” ir nenusivyliau. Ne tokia tolygi ir brandi kaip “Valymas”, bet vistiek puiki. O kartai, kuri augo prie sovietu, o po to prie kapitalizmo labai bus daug prisiminimu is vaikystes.
      Puodeliai su dideliais taskiukais, aliumininiai sauksteliai…

  6. Būtų mano valia, įtraukčiau “Valymą” į mokyklinę programą. Tinka puikiai tiek literatūros, tiek istorijos, tiek etikos pamokoms

  7. Taip gi ir vadinosi – Valymai. Stalinskije “čistki”… kai kurie iš siaubo prieš jų laukiančią ateitį “išsivalydavo” patys, o daugumą išvalydavo…

    1. Būtent, Jurgita.
      Bet kaip ironiška, kad tai, kas vadinta valymu paliko tokį purvą ir juodumą žmonių gyvenimuose…

    1. la Tulipe, užsiprašyk šitos knygos Kalėdoms.
      Aš ant šaldytuvo jau esu prikabinusi sąrašą knygų, kurių noriu gauti. 🙂

  8. Pribaigiau vakar…per dieną suvalgiau ir net gaila šiek tiek to gerumo, šnd atsikeliu ryte – taip tuščia ant širdies, net gaila, kad per greit suskaičiau.Vėl apleistasis Šalimaras nuo spintelės gailiai ūsais mojuoja…
    Praleidau apie pusę puslapio jau kur apie valdybos rūsius – gal ten ir nieko tokio, bet neskaičiau.
    Gera knyga – vien ko vertas sugebėjimas aprašyti neaprašant – tiesiog jauti nervais įtampą, skausmą, baimę; vien dialogai, arbata, net trobos kvapą užuosti galima… trumpai, aiškiai, žmogiškai – bet taaaip įtaigiai, skausmingai – gal to ir siekta, kaip paprasti žmonės šitoje mėsmalėje gyveno.
    Ryte atsikėlus dar dzingtelėjo mintis, kad Alydė priminė Skarlėtę O’Harą – kiek dėl meilės (meilės??) padaro tokios moterys, neapsiverčia pasakyti stiprios, bet na, atkaklios, ištvermingos, tikriausiai ta ištvermė tuo pačiu apmaudu penima, bet visgi ne visada griaunanti jėga – apginti save, savo žemę, savo įnorį, savo praeitį, paslėpti, užkasti, meluoti, apsimetinėti, žudyti; vyrai kariauja, moterys gyvenimus gyvena (bando išgyventi..).
    Dėkui žiurkelėms už rekomendacijas – pradžioj išgąsdino aprašymas, bet knygą nupirkau dovanų – ir taip greit greit atsargiai perskaičiau. Vakare klausiu draugės, ką ji apie tai mano, argi tai ne dabar madingoji ekologija??? 😀 – sutaupėm kokią šakelę medžio 🙂

  9. anafora, dziaugiames, kad patiko, aciu uz recenzija 🙂 O as vis kaip pagalvoju apie sita knyga, tai man toks pyktis kazkoks ant to molio Hanso. Nezinau. gal jei miske tunotu, visai kitaip butu, o dabar uzpeckyje, kai jo moterys… Sibire. aisku, cia ner tiesio ir panasiai, ale, pagal mano idealistini isivaizdavima, pescias turejo i siberija pas savo moteris keliauti…

  10. 🙂 Taip – dėl vyrų sukasi pasaulis, o jį suka…moterys. Žinai, man atrodo, kad visada taip – jie ir tiesiogine, ir perkeltine prasme užpečkį (ant sofos…).
    Gal ne į temą, bet kaip knygos refleksiją prisiminiau, vieną sdoc.filmą per LTV apie rezidentinį judėjimą, kai slėptuvėje miške užtiko partizaną – o jis buvo bunkeryje su partizane – jis padavė jai šautuvą ir sako – nušauk – pasakoja ta moteris likusi gyva: “paėmiau šautuvą – ir supratau, kad TIKRAI iššausiu, kad gaila to vaikino, jį kankins”. Neiššovė, nes nespėjo. Bet vėlgi pagalvojau – vyrai miškuos planus darė (nesakau, kad jie nieko nedarė), bet moterys – valgį nešė, informavo, stebėjo, melavo, apsimetinėjo – vaidino – kad apsaugoti, kad juos apginti – kol jie surašė nepriklausomybės aktą ir pasirašė būdami bunkeryje – jos VEIKĖ ČIA – stebimos ir iš pažiūros lengvai pažeidžiamos – ir kai atėjo lemiamoji – jos ir nušauti pasiryžo. Pagalvojus, kas būtų jeigu būtų nušovusi?? Kas jai liktų – pačiai nusišauti? Iš kur tiek stiprybės. O dabar nepriklausomybės akte…partizanų parašai. O ką moterys veikė? – atseit namuos liko…prie puodų ir vaikų…kur joms iki aktų…

  11. Skubu rasyti laisko Kaledu seneliui:) Ir sukryziuosiu pirstus, kad Ispanijos oro erdve neuzsiblokuotu per sventes ir man mano dovana atveztu…

  12. Vaida, Kalėdų seneliui taip sakant nusispjaut ant visų streikų, uždarytų erdvių ir pan. Jis visagalis 🙂

    1. jei jis visagalis, tai kodel mano kaledines dovanos bei nemazai knyginio gerio liko lagamine, kurio stovis greitai bus pakeistas is “Delayed” i “Lost”?????

      1. o siaube tu mano! Vienas dalykas, kai rubai dingsta, dantu sepetukai…bet kai knygos… vajetau vajetau

        Kreipkis i aukstesne nei Kaledu senelio instancija..Kreipkis i Kaledu senelio bosa, Vaida.
        Nu vis dar tikekimes, kad ne Lost

        1. Kaip zinia, zolytes nerado ir lagamina po 42 dienu pristate:) YAhoooooooo!

          Ka tik Valymo paskutini puslapi uzverciau… O gaila kaip, kad tiek trumpai to tikrojo skaitymo malonumo tebuvo, nes tik vakar pirmaji puslapi verciau.

          Po kol kas esu “no comment” busenoj – labai daug visko…

          Tik pacios prisiminimas is pradiniu klasiu vis nepaleidzia, kai po ziemos atostogu mokytoja klausia, kas Kucias ir Kaledas svente….

          P.S. aciu uz puikias rekomendacijas

  13. ka tik knyga neatsitraukdamas sugrauze mano vyras. kai paklausiau, ar patiko, sako “gera knyga”. as negaledama patiketi, dar karta perklausiau, nes siaip jau priekabus buna, ne bet kas jam patinka skaityt 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s