Mama užmigdo mažėlį ir tyliai prisėda ant sofos su knyga. Už poros minučių šnabždesys:
– Mama, boliukas užmigo? Užmigo? Einam pažaisti!
– Mažute, aš noriu truputį paskaityti knygutę, kol broliukas miega.
– Einam, paskaitysi mano kambariuke.
– Gerai, einam. Galėsiu atsisėsti ant tavo lovytės?
– Galėsi.
Kambarys. Mama skaito. Vaikas žaidžia. Praėjus minutei, kai mama atsisėdo.
– Mamyte, paskaitei? Jau paskaitei knygutę? Einam pažaisti.
…
Atsidusėjimas

Labai labai greitai, bus kitas scenarijus.
Sakys – ai, mama, gal tu geriau eik paskaityk… 🙂
Tai megaukis! 😉
vajei, negasdink 🙂
O mes pratinam musu trupinuka, kad jis uzmigtu pats, tai dabar salia nesedim, uz rankos nelaikom, o tik gulim tame paciame kambaryje ant ciuzinio ir skaitom! Nu niekada dar tiek mazai nesinervinau, kad vaikas nezmiega per 40 minuciu 🙂
Giedre, ta uzmigdymo tema as is viso nenoriu net uzsivest kalbet. oj, tikrai ne…
ash tai turiu duot rankyte ir vaizduot, kad miegu 😀
mayushka, tikriausiai pati greiciau uzmiegi, ane?
oj, kitu niku rasiau 🙂
Ne, as laikaus kazkaip – vat vyras pastoviai pirmas (dabar irgi) 😀
Koks gražus scenarijus 🙂