Dabar skaitau Stef Penney knygą “Vilkų švelnumas” (apie knygą tikiuosi jau labai greitai parašyti) ir pagalvojau, kad labai jau dažnai tie vilkai švelniai stūgauja iš knygų. Net keista, bent jau tarp mano skaitytų, tai tikrai dažniau nei kokie šunys.
Jau minėta “Grįžtantys su vilkų šviesa“.
Ir moterų Biblija (kurios taip ir neperskaičiau 😦 ):
Mano lentynoje manęs laukianti H.Mantel “Wolf Hall”:
Negirdėta nematyta (hmm) (pasirodo, tų “tales” yra labai daug dalių – “Wolf tales II”, “Wolf tales V” ir tt 🙂 🙂 🙂 ) :
Ir tokia:
Kažkodėl man vilkų knygos asocijuojasi su Jack London. Gal jo knygos viršelis buvo su vilku, o gal su šunimi? Esu skaičius kažkokią jo knygą, dabar net neatsiminčiau kokią, tik atsimenu kad, apie kažkokį šaltį ir ilgą kelionę, taip pat, kaip ir dabar mano skaitomoje knygoje. Ar žinai dar kokią vilkišką knygą be jau minėto “Išsilavinusio vilko“?
| 🙂 |
knyguziurkes.com 
Jack London buvo “Jūrų vilkas”, o paskui dar lygtai “Jūrų vilkiūkštis”, knygą atsimenu tiksliai, tik ar ji tikrai Londono, tai galvos neguldyčiau.
Kaip idomiai, ivedus wolf i amazones puslapi Jack London is viso neismeta tarp pirmu keliu puslapiu…
keista…. (del google, wolf ir jack londono), nes si knyga man paauglystej padare labai stipru ispudi.
Vilku tema, man V.Jasukaitytes “Kai mes buvome vilkai” pradzia paliko dideli ispūdį, būtent vilkų linija, paskui ir ji nubanalėjo, kaip ir visa knyga i galą.
man gražiausia M. Tikkanen „Raudonkepuraitė“
vonioje, ir man ir man !!!