Kadangi blogas man yra ir savotiška informacijos kaupykla, kurioj žinau, kad galiu greitai rasti visus svarbius sąrašus, tai įkeliu detalų ilgąjį sąrašą. Šis Man Booker pirmą kartą įtraukė anglų kalba parašytus romanus iš viso pasaulio. Sąraše yra vienas Bookerio laimėtojas, kurio aš neįveikiau, – Howard Jacobson, taip pat ankščiau nominuoti autoriai – Ali Smith, David Mitchell. Amerikiečių autoriai: Richard Powers, Siri Hustvedt, Joshua Ferris and Karen Joy Fowler.
To Rise Again at a Decent Hour, Joshua Ferris (Viking) The Narrow Road to the Deep North, Richard Flanagan (Chatto & Windus) We Are All Completely Beside Ourselves, Karen Joy Fowler (Serpent’s Tail) The Blazing World, Siri Hustvedt (Sceptre) J, Howard Jacobson (Jonathan Cape) The Wake, Paul Kingsnorth (Unbound) The Bone Clocks, David Mitchell (Sceptre) The Lives of Others, Neel Mukherjee (Chatto & Windus) Us, David Nicholls (Hodder & Stoughton) The Dog, Joseph O’Neill (Fourth Estate) Orfeo, Richard Powers (Atlantic Books) How to be Both, Ali Smith (Hamish Hamilton) History of the Rain, Niall Williams (Bloomsbury)
Kai skaičiau “Bridget Jones dienoraštį” kvatojau. Kai kurios jos mintys man pasirodė labal pažįstamos. Ypač kai bandai būti graži, elegantiška, nepriekaištingai atrodyti, o gaunasi…taip kaip gaunasi
C.Moran “How to Be a Women” irgi prijuokino iki ašarų, bet tuo pačiu tame tekste yra daug rimtų minčių. Tema yra labai rimta, bet C.Moran pasirenka humoro strategiją nelygybei ir antifeminizmui atakuoti.
Visai neseniai perskaičiau G.Orwell 1984. Iki tol, galima sakyti, apsimetinėjau, kad ją skaičiau. Kartais man net atrodė, kad ją tikrai buvau skaičiusi, kadangi tiek daug visur apie ją nuolat kalbama.
Nors šiaip tai tiesiai į akis nemeluoju, jog esu skaičiusi knygas, kurių nesu skaičiusi.
Išskyrus vieną kartą kai melavau apie Dostojevskio “Nusikaltimą ir bausmę”. Ją esu kelis kartus pradėjusi, bet niekaip neužbaigiau
Viename antikvariate centre yra knygų lentyna, kur atskirai sudėtos Nobelio premijos laimėtojų knygos. Toj lentynoj ir radau beveik visas G.G.Marquez knygas švediškai
Niekas geriau nenusako šios dienos kaip šita Jane Austen citata. Man labai patinka angliškas išsireiškimas Heat wave- karščio banga. Nusako to būseną, kai kaitra kone paralyžuojanti, kai atrodo jog viskas slenka kažkai lėtai, lyg būtum po vandeniu, kai taip karšta, kad net sunku kvėpuoti. Karščio banga.
Vienas meilės privalumų yra tas, kad kartu su įsimylėjimu pasikeičia ir pasaulis. Mano K parodė man daug naujų dalykų, ir mano pasaulis padidėjo, išsiplėtė: pvz, pradėjau klausytis “Depeche Mode”, išmokau daug apie kompiuterinės įrangos testavimą ir pradėjau skaityti fantasy ir science fiction. (K išmoko lietuviškai ir atrado “Foje” muziką)
Pamačiusi jo knygų lentyną, ėmiausi skaityti J.R.R. Tolkien “Žiedų valdovo”, nes iki to tai buvau visiškai atsižegnojusi nuo fantasy (dėl ko kaltinu leidyklos “Eridanas” viršelius, ypač tuos seksistinius, ir mokyklinės programos norą iki nukritimo pažindinti su lietuvių literatūra, o ne duoti platesnį supratimą apie žanrus ir jų vystymąsi).
Bet jei jo lentynoj būtų buvusios P.Coelho knygos? OMG. Turbūt būčiau irgi skaičiusi. 😉
Tai būtent J.R.R. Tolkien knygos man primena pačią pačią mano ir K. įsimylėjimo pradžią. Aš net bandžiau jį pusiau juokais pusiau rimtai perkalbėti mūsų duktai duoti antrą vardą Galadriel.
Nuolat zyziu apie knygų viršelius. Ypač tuos fotografuotus, kuriu stengiuosi vengti.
Bet kartais vistiek nusiperku ir per daug akim nevartau.Pirmas toks viršelis, kurį prisiminiau yra Ian McEwan “Atonement” (lietuviškai “Atpirkimas)
Įdomu, kai kurie viršeliai fokusuoja ties Briony, o ne jos vyresne sese Cecilia ir Robbie, kaip kad tai daro “televizinis” viršelis.
Man, ko gero, labiausiai patinkantis viršelis yra su ta mergaite, sėdinčia ant laiptų. Jame atsispindi pirmoji knygos dalis. McEwan tos dienos aprašymas, man yra vienas pačių gražiausių, be galo estetiškas, detalus, psichologinis, vienas geriausių kokius esu skaičiusi.
Gera naujiena visiems Hario Poterio mylėtojams. Vakar J.K.Rowlings internetiniame puslapyje Pottermore publikavo naują tekstą apie Harį Poterį. Hariui Poteriui dabar 34metai (aš ir jis esam beveik vienmečiai), ir tekste atskleidžiama, kaip jis laikosi ir ką jis veikia. Jei norit skaityti visą tekstą, reikia prisiregistruoti Pottermore, o trumpą santrauką galima paskaityti čia.
Hari, ką tu veiki? Irgi moki sąskaitas? Eini į tėvų susirinkimus? Moki paskolas?
Su savo penkiamečiu neseniai pažiūrėjau visą pirmąjį Hario Poterio filmą. Pagaliau galime kartu “poteriauti” (taip sako mano tėvelis, kai aš skaitau HP knygas) ir mano jausmas, kad tai pagaliau įvyko buvo kaip iš Hendelio “Mesijo”: Hallelujah!
Kadangi apie Harį Poterį namuose kalbame dabar daug, tai buvo pats laikas iš naujo perskaityti visas knygas. Skaičiau ir… susinervinau. Tekstas kažko kliuvinėjo, sakiniai atrodė kapoti. Pasiėmiau anglišką tekstą ir palyginau, ir paaiškėjo, kad mano susierzinimas nebuvo be priežasties.
Zitos Marienės vertimas tarpais yra tikrai geras. Ji sugeba padaryti teksta gyvą, dažnai parenka tinkamus lietuviškus atitikmenis, žodynas yra turtingas. Bet… Labai trūksta nuoseklumo. Vienos vietos išverstos, mano nevertėjiška (o gal neverteliška, cha cha )nuomone, puikiai, o kitos tai “bele kaip”.
Pirmiausia dėl vardų vertimo. Germione Granger versta kaip Hermiona Įkyrėle, Draco Malfoy – Drakas Smirdžius, Oliver Wood – Medis. Nesuprantu, kodėl vienus vardus versta, o kiti palikti neversti (Haris Poteris, Arturas Vizlis). Ir iš kur ištraukti tie “Įkyrėlė” ir “Smirdžius”?
Paskaičiau tik 30 “Haris Poteris ir Azkabano kalinys” puslapių ir radau tokių neaiškumų, klaidų:
Lietuviškame vertime: “Durslių šeimynėlė, gyvenanti Ligustrų gatvės ketvirtame name, ir gadino Hariui atostogas. Jie buvo žiobarai, taigi į magiją žiūrėjo viduramžiškai” (8psl)
Angliškas tekstas “The Dursley family of number four, privet Drive, was the reason that Harry Potter never enjoyed his summer hollidays. Uncle Vernon, Aunt Petunia and their son Dudley, were Harry’s only living relatives. They were Muggles, and they had a very medieval attitude towards magic”
Antras sakinys išvis dingo iš lietuviško teksto.
Dinginėja ir pavieniai reikšmingi žodžiai : “one week into school holidays” versta “pačią pirmą savaitę” (8psl)
“”I DON’T KNOW WHAT SCHOOL YOU’RE TALKING ABOUT! NEVER CONTACT ME AGAIN! DON’T YOU COME NEAR MY FAMILY” išversta “NEŽIANU, APIE KOKIĄ MOKYKLĄ KALBI. NESIARTINK PRIE MANO ŠEIMOS” (vėl dingo sakinys, 9psl)
Net veikėjai dinginėja “While Uncle Vernon, Aunt Petunia and Dudley had gone out into the front garden ” versta “Kol dėdė Vernonas su teta Petunija kieme grožėjosi “, o tai ką veikė Dudlis? (8psl)
10ame puslapyje parašyta, jog “Dursliai gražiausiai užmiršo du paskutinius jo gimtadienius”, nors originale sakoma “The Dursleys have completely ignored his last two birthdays” . Ignoruoti ir pamišti yra ne tas pats.
“our eldest son, Bill, works as a curse breaker for Gringotts Wizarding Bank” – “mano vyriausias sūnus Bilas- atkeri Gringotso banko filialą” (12 psl). Nesu magijos žinovė, bet “a curse breaker for Gringotts Wizarding Bank” ,manau, reiškia ką kitą nei atkerėti patį banko filialą
Man užkliuvo, kad lietuviškame vertime J.K.Rowling sakiniai buvo kapojami į kelis trumpesnius, ko pasekoje, kalb0s tekmė tarsi užsikirtinėjo Pvz. “Harry put the Pocket Sneakscope on his bedside table, where it stood quite still, balanced on it’s point, reflecting luminous hands of his clock”. Lietuviškame tekste kažkodėl prireikė vieną sakinį padalinti į tris: “Haris pasidėjo Skundiklį ant stalelio šalia lovos. Stiklinėlė ramiai stovėjo. Joje atsispindėjo laikrožio ciferblatas”. (13psl) Ir tokių padalijimų labai daug, ir būtent jie man ir strigo.
-Dumbledorai, juk taip seniai buvom susitikę. Kas naujesnio? -Liūdni reikalai, Voldemortai, moksleiviai vis labiau tingi, vis mažiau mokosi.Lietuvių kalbos egzamino neišlaikė 12 procentų abiturientų -Tu rimtai?
Radau ir daug netiksliai išverstų žodžių.
“my saurcer” išversta kaip “mano puodelis” (23psl), “bow tie” pirmą kartą išversta kaip “kaklaraištis”(20psl), bet vėliau pasitaisyta į “varlytę”.
Autobusas, kuris J.K.Rowling teste abibūdinamas kaip “a tripple decker, violently purple bus” , lietuviškame tekste tampa “šiurpiai raudonu autobusu”. (30psl)
Kai pirmą kartą skaičiau “Harris Poteris ir netikras princas” radau vieną grubią klaidą : “Sneipas pripylė taures raudono kaip kraujas vyno i padavė seserims. Narcisa murmtelėjo ačiū, bet Belatriks tylėjo, tik varstė brolį baisiu žvilgsniu”. Originale parašyta ” snape poored out three glasses of blood-red wine and handed two of them to the sisters. Narcissa murmured a word of thanks, whilst Bellatrix said nothing, but continued glower at Snape”. Sneipas nėra Belatriks ir Narcisos brolis, bet lietuviškas vertimas būtent tai ir teigia.
Jane Austen knygų turiu daug egzempliorių. Reikia man ir angliško teksto, ir lietuviško vertimo, ir švediško.
Neseniai išėjo J.Austen “Persuasion” naujas vertimas švediškai, tai, žinoma, nusipirkau ir naująjį, o dabar skaitau ir lyginu.
Dar perku tą patį tekstą, jei ypač gražus leidimas, įdomesnis viršelis ir pan.
Ar skaitėt “Persuasion” lietuviškai? Lietuviškai knyga vadinasi “Įtikinėjimas”, ir jei atvirai, tai tas pavadino vertimas nelabai elegantiškas.
Turiu priekaištų ir viršelio estetikai.
Man tai knygos tekstas siaubingai “pjaunasi” su viršeliu: tiek su motyvu, tiek su spalvom, man rodos, buvo prašauta pro šalį. Tokia “Shuttertockine” estetika labiau primena straipsnius Cosmopolitan žurnale, ar Harlequin knygų viršelius, bet tikrai ne J.Austen stilių ir pasakojimą.
Kai nusipirkau dar vieną knygų lentyną bandžiau sukurti tam tikrą knygų sistemą: pernešiojau knygas, perrūšiavau, ir gavosi taip, kad dabar nieko neberandu. Turbūt todėl ir ilgą laiką nemačiau L.Sutemos eilėraščių rinktinės “sugrįžau” (Vilniaus rašytojų sąjungos leidykla, 2009), bet dabar vėl perkraustau ją į ankstesniąją gyvenąmąją vietą, kad nesispraustų šalia Knausgård ir Auster.
Man ši rinktinė turbūt buvo vienas geriausių knyginių pirkinių lietuvių kalba. Prieš jai pasirodant knygyne aš antikvariatuose vis ieškojau Liūnės Sutemos poezijos, bet nerasdavau, tad poezijos rinktinė man buvo didžiulė dovana.
Tik vieno dalyko gaila: leidykla kažkodėl nepagalvojo leisti kam nors parašyti įžanginio žodžio, kuriame būtų kalbama apie Liūnės Sutemos kūrybą, apie jos pokyčius. Apipavidalinimas man labai patinka: ir knygos švarkelis, ir Romo Oranto apipavidalinimas, ir šriftas, ir popierius, bet va, įžanginio žodžio man labai trūksta. Būtų buvę tikrai reikalinga “surišti” tuos eilėraščių rinkinius, leisti kokiam nors įdomiai poetei ar rašytojui ar kritikei pasamprotauti, paanalizuoti, nubrėžti tą, kaip švedai sako, raudoną siūlą, trumpai paaiškinti kontekstą.
Aš jau esu rašiusi, kad man Liūnės Sutemos eilėraščiai pataiko tiesiai į mano “emigrantišką” širdį. Nėra čia didžiulio patriotizmo. Šalis, kurią teko palikti, nepiešiama vien nostalgiškomis spalvomis. Liūnė Sutema prisimena tai, kas buvo, bet neleidžia praeičiai užgožti nei šios dienos, nei tos, kuri ateis. Nėra čia patriotiško patoso, bet yra daug meilės savo šeimai, savo vaikystei. Man atrodo, jog ta nostalgija, kuri jaučiama eilėraščiuose yra daugiau nostalgija praeičiai, vaikystei, o ne Tėvynės ilgesys.
Dabar žinau,
niekados nejutau drobės šiurkštaus vėsumo,
tik kalbėjau apie jį,
tik ilgėjausi jo-
Mano drobės pelija nepaliestos
kraitinėj skrynioj,
tenorėjau būti viena anų,
kurių kūnai vis dar tebejaučia
šiurkštų vėsumą linų.
Dabar žinau, aš jo niekada nejutau
Ir aš niekados neauginsiu linų
//Liūnė Sutema
Iš pradžių maniau, susirasiu lentynoje, kokią nors pasiskolintą knygą, bet į biblioteką esu atidavusi visas skolintas.
Tada pagalvjau, kad turiu krūvą knygų, kurias esu pirkusi, bet kurių de facto neturiu. Žinoma, žodžius “turiu krūvą knygų” turėjau rašyti kabutėse, nes turiu omeny eknygas.
Kalbu ne tik apie tai, kad skaitmeninė knyga neturi tam tikrų fizinių sąvybių, bet ir tai, kad kai spaudžiame “buy” mygtuką daugeliu atveju kalba eina apie licenzijavimą, savotišką knygos nuomą.
Yra atvejų, kurie labai aiškiai iliustravo, kad ne visos knygos mums priklauso: pvz. Amazon Kindle atvejis, kai pirkėja buvo apkaltinta netinkamu savo account’o naudojimu ir jai buvo net neįmanoma pasiekta knygas, už kurias ji buvo sumokėjusi. Arba kitas atvejis, kai vienas profesoriaus visos iPade buvusios knygos buvo ištrintos, kai jis keliavo i Singapurą, kadangi ten nėra priėjimo prie Google Play.
Net ir mano programa, kurioje skaitau eknygas, yra pvz. apribojimas, kad kai kurias knygas galiu parsisiųsti tik 3 kartus. Spėkit, ar aš tūžau, kai mano app nustojo veikęs, ir aš turėjau viską perinstaliuoti ir parsisiųsti knygas iš naujo.
Bet… aš labai džiaugiuosi eknygom. Pastebėjau, kad aš skaitau daugiau, kai pradėjau skaityti eknygas ir audioknygas. Eknygas skaitau eilėje prie kasos, autobuse, mašinoje, net pasislėpusi kokiame nors kampe svečiuose. Audio klausausi, kai migdau vaikus, tvarkau namus ir kasinėju sode. Nuostabus dalykas, kad aš telefone visada turiu krūvą neskaitytų knygų, kad galiu norimą knygą parsisiųsti per 2 minutes, nors jau vidurnaktis.
Tikiuosi, kad teisiniai klausimai su eknygom išsispręs su laiku.
Aš rimtai galvojau, kad šitas #bookaday knygų iššūkis bus nesunkus, bet kai esu spaudžiama į kampą duoti visokius knyginius rangus ir laipsnius (geriausia, mėgstamiausia), tai visos mintys apie lengvumą dingsta.
Jei mano mėgstamiausia rašytoja yra M.Atwood, tai tada mažiausiai mėgstama knyga yra “Lady Oracle”
Jei mano mėgstamiausia rašytoja yra V.Woolf, tai tada mažiausiai mėgstamos knygos nėra
Jei Jane Austen, tai tada “Northanger Abbey” arba “Mansfield Park”
pasakojimą.
knyguziurkes.com 