Štai čia tai tikrai nežinau, nuo kurio galo pradėti. Gal nuo liaupsių filmo kūrėjams? Už tai, kad sugebėjo ekranizuoti neįmanomą ekranizuoti kūrinį? Bet tada gal knygos autoriui, mama mia, nu tikrai turi būti, atleiskit man, high, kad parašytum tokią knygą. Tokia štai mano būsena, man atrodo, kad labiau nesupratau, negu supratau. Džiaugiuosi, žinoma, kad neprasidėjau su originalia versija, nes vietomis ir lietuviškai skaityti nelabai sekėsi (na, yra tokia dalis “Teliūskas perkėla i visa paskum” (čia, žinokit, nėra rašybos klaidų, nurašiau paraidžiui). Prisipažinsiu, pakankinau tos tarmiškos dalies kokį gal dvidešimt puslapių ir pasidaviau, nu, nes smegenys gali užvirti, keliavau tiesiai į kitą skyrių. Aišku, eilinį kartą įsitikinau, kad negalima pirma žiūrėti, o paskui skaityti, nes visą laiką knygoje ieškojau filmo – nieko gero knygai, bet tuo pačiu galvoju, ar be filmo iš viso būčiau ką nors supratus? Nes visas šitos knygos supratimas – tai sąsajų ieškojimas tarp dalių ir laikmečių, o tai tikrai ne pats lengviausias darbas. Tai summa summarum, mano galvoj filmas su knyga susipynę, neatskiriami. Nelengvas skaitymas, bet tikiu, kad tikrai atras savo gerbėjų, aš tai tik buvau laiminga, užvertus paskutinį puslapį, nors ne melas ir tai, kad mintys apie knygą vis dar sukasi.
Radau tokią įdomią schemą, galima pasitikrinti, ar visas gijas knygoje-filme surankiojai. 
knyguziurkes.com 
Filmas tai tikrai įspūdingas….
Nelabai suprantu šitos “recenzijos” prasmės. Rašyti apie knygą, kurios net nepasivarginta perskaityti normaliai “Prisipažinsiu, pakankinau tos tarmiškos dalies kokį gal dvidešimt puslapių ir pasidaviau, nu, nes smegenys gali užvirti, keliavau tiesiai į kitą skyrių.” Smegenys ir turi virti, visai daržovėm pavirsim, jei balabaikas, kur viskas sukramtyta, skaitysim. Nu žodžiu, nusivyliau tokiu aprašymu iš žmonių, kurie, susidaro įspūdis, tikrai daug skaito. “Debesų atlasą” skaičiau, nėra taip sunku nei tą tarmę pagaut, nei ką. O liaupsinti, be puikaus autoriaus, vertėtų ir patį vertėją. Knyga tikrai verta dėmesio, ne vien tik filmas.
Virale, ačiū už komentarą.
Buvo keli variantai savo įspūžiui aprašyti (net nepretenduoju kelių pastraipų vadinti recenzija):
1. užstrigti ties n-tuoju puslapiu ir pasmerkti knygą likti iš viso neperskaityta. Aš tikrai laukiau, kada tarmiškumas parmuš, bet, deja, nepramušė, o kiek ilgai gali skaityti kaip pirmokė skiemenuodama?
2. visai nieko nerašyti apie knygą (labai knietėjo, prisipažinsiu, gal ir išeitis?)
3. niekam nesakyti, kad neperskaičiau vieno skyriaus
4. apsimesti, kad man labai patiko. Kaip gali nepatikti tokia išgirta knyga?
5. parašyti taip, kaip su knyga iš tikrųjų nutiko.