Viena Švedijos literatūros žinovė Anna Gunder neseniai pristatė savo tyrimą apie Nobelio premijos efektą. Pagrindinė išvada yra ta, kad Nobelio premija didesnį efektą turi tada, kai skiriama mažiau žinomam rašytojui. Praėjus 5 metams po premijos gavimo, ji ar jis būna išversti į dvigubai daugiau kalbų nei prieš premiją.
Pavyzdžiui Hemingvėjui, kurio knygos jau buvo išverstos į 30 kalbų jau prieš Nobelį, tas efektas buvo nedidelis
A.Grunder tyrimas rodo, jog Nobelio premijos prilyginimas mirties bučiniui (t.y. ją gavę rašytojai nustoja rašyti) yra mitas. Nors Doris Lessing ir sakė, kad Nobelio premija jai yra “bloody disaster”, nes jai tenka duoti tiek interviu, kad laiko kitiems dalykams nelieka. Tyrime teigiama, jog beveik 60% laureatų rašė taip kaip ir ankščiau.
Po premijos gavimo laureatai vidutiniškai dar gyveno 13 metų.
knyguziurkes.com 
labai, idomu, aciu G!
Nu laaabai įdomu! 🙂 Ačiū už išvertimą ir teksto pateikimą. 🙂