Tarp pilkų debesų

Nežinau, ar man prisisapnavo, ar ne, kad Rūta Šepetys dalyvaus šių metų knygų mugėje? Nusprendžiau truputį tam pasiruošti, perskaityti dar pernai vasario mėnesį netikėtai atraštą knygą Between Shades of Grey. Paskaičiusi Sandros Bernotaitės įrašą,  nusprendžiau, kad skaitysiu angliškai (originalas), nes tiesiog iš proto varo knygų nukarpymas – ypač visokių žemėlapių (kuriuos labai mėgstu), iliustruojančių knygą. Kadangi noras skaityti kažkokią knygą man dažnai trenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus, tai šį kartą mane išgelbėjo amazon.com – click ir yra knyga Kindle, meldžiausi, kad tik žemėlapiai ten būtų išlaikyti. Ir jie buvo!

Kaip galima išmesti tokį ypatingą knygos katalizatorių? Per tą žemėlapį knyga tampa tokia reali ir visas patirtas siaubas dar baisesnis – žmones trėmė neįsivaizduojamai toli, neįsivaizduojamai. Žiūrint į žemėlapį tai tampa taip akivaizdu, daug akivaizdžiau, nei rašant, kad herojus vežė savaičių savaites – juk tai nieko nepasako…

 Knyga parašyta trumpais aiškiais sakiniais – paprasta ir lengva skaityti. Knyga priskiriama prie young adult knygų, gal labiau į juos orientuota, o tuo ir džiaugiuosi, nes jaunam žmogui  (o ir ne tik jam) šalia visų išprotėjusių vampyrų reikia paskaityti ir kažką baisaus iš tikros realybės.

O šiaip viskas, kas parašyta, t.y. viskas, ką žmonės tremtyje išgyveno man yra totaliai nesuvokiama. Visiškai. Bandau save įsivaizduoti tokiose situacijose, ir aš visiškai nežinau, kaip elgčiausi, ar nepasirašyčiau, ar neišduočiau… O gal būčiau sušalusiai nepalaužiama? Ar žinai, kaip pasielgtum tu? Gal išbandyk save šiąnakt balkone, kur tik koks minus penkiolika…