Herta Mueller, telefonai, fotoaparatai ir lubos

Vakare skubėjau į susitikimą su dieną matyta Herta Mueller. Bet nesijaučiu, kad bučiau jame buvus, nes tai, ką gavau pamatyt, buvo tik Mažojo tearto lubos. Susitikimo sumanymas buvo geras, bet nebuvo pasiruošta priimti tiek daug žmonių, kaip atėjo, todėl tokiems kaip aš negavusiems sėdimosios vietos nelabai buvo ką ten veikti.

Pirmiasia buvo gana nemalonu, kai žmonėms, stovintiems tarpuose (man irgi) buvo liepta sėstis, ten kur stovime, nes neva, stovėdami, trukdome pradėti renginį. Ačiū, ponios , kad prašote sėstis, bet jei jau liepiate, tai duokite, kur. Buvo labai nemalonu sėsti vos ne vieni kitiems ant galvų – labai jau priminė romano, kurį skaitė autorė nuotaikas (trėmimus ir prirūstus vagonus)- gal toks ir buvo tikslas – kad labiau įsijaustume? Stovėti nebuvo galima, nes, atrodo vertėja, sėdinti apšvietėjo kabinoje nieko per mus nemato – bet čia gal irgi ne mano bėda? Taigi, sėdėjau ir geriausiai mačiau lubas…

Autorė apie valandą skaitė knygą vokiškai – įdomu pasiklausyti originalo kalba ir smagiai sugalvotas vertimas projektuojamas ant sienos. Bet ir čia be kuriozų neapsiėjome. Aš niekaip nesuprantu mūsų žmonių. Jau atrodo, kad labai kultūringi visi čia susirinkome, bet vis tiek mūsų kultūra, dieve mano, vystykluose. Neapsiename be tokio kultūrinio atributo kaip telefono skambutis. Vienas. Atrodo, mielieji, negi sunku, po tokio nemalonaus įspėjimo pasitikrinti, ar tavojo garsas išjungtas. Bet ne, mes gi visi čia baisiai įsitikinę savo kultūringumu – iki tol, kol suskamba dar vienas, paskui dar vienas ir neapsikentusi Herta Mueller paprašo, dievaži,  ar nebūtų galima nutildyti šito gatvės režimu klykiančio telefono, kurio savininkas niekaip nesugrabalioja savo rankinėje! Numirk iš gėdos. Čia mažai? Pasirodo, kad ne. Pora fotografų įsilindusių pačiam priekį tiek spragsėjo į sėdinčią autorę, kad šioji vėl neapsikentė, nutraukė savo skaitymą ir paprašė liautis. Jausmelis, ką ir bepridursi…

Na, ir paskutinis siurprizas – atėjo moderatorė vesti susitikimo, atsisėdo šalia autorės ir abi sau kalbasi vokiškai. Visi, sėdintys sėdimose vietose su ausinėmis patenkinti, o sėdintys tarpuose ir mokantys vokiškai tris žodžius (čia aš)… Dairausi sau pasimetusi ir galvoju, ar aš čia viena tokia suprantanti tik pavienius žodžius, ar visi moka vokiškai, ar apsimeta moką? Na, pasidairiau, pasidairiau ir tiek. Kadangi buvau nusodinta ant žemės ir nebuvo lemta man rišliai suprasti, kas kalbama, tai ką gi man daugiau veikt – išejau lauk. Kažkaip tikėjausi iš organizatorių normaliau sureaguoti į situaciją, bent paklausti salės, kaip turi vykti pokalbis, gal būtų galima vertėjos balsą kaip nors paleisti negarsiai per garsiakalbį ar panašiai. Na, pati kalta, kad nemoku vokiečių kalbos (o gal reikėjo rumuniškai vesti susitikimą?), pati kalta, kad neatėjau prieš pusvalandį ir patogiai neatsisėdau, pati kalta, kad vakaras paliko slogų įspūdį. Bet manau čia tik tiems nugrūstiesiems į užribį, vis kirba klausimas, nejaugi tokia ten viena buvau nesusipratėlė?

Taigi, atsiprašau, apie susitikimą nieko negaliu papasakoti, teks laukti, kol bus išspausdintas koks nors interviu.

|tikras neišsipildymas|

9 thoughts on “Herta Mueller, telefonai, fotoaparatai ir lubos

  1. Nėra čia ko atsiprašinėti. Parašei taip, kaip tau pasirodė ir nėra reikalo visur ieškoti teigiamybių.

    bet kaip gaila, kad taip prastai gavosi visas tas reikalas, ir su tom vietom, ir su vertimu. Juk retai gauna LTtu Nobelio laureatu…gaila

    Na, teks tau i G;teborgo muge vaziuoti. paskelbe, jog LLosa atkeliaus. Gal geriau su situo nobelistu iseis?

  2. Pažįstamas jausmas 😉 Aš gerai organizuotuose susitikimuose, seminaruose, praktiškai tik užsienyje esu buvusi, LT kaip tyčia pasišiukšlina, nors yra keletas su literatūra nesusijusių tikrai buvo gerai organizuoti. Man panašus jausmas apima kiekvieną sykį Šiaulių teatre, kai baigiasi spektaklis ir visi tiesiog starto pozicijoje kas greičiau išbėgs…aš tiesiog raudona sėdžiu tada – kur pagarba aktoriams? Jeigu jau paaukota kelios valandos spektakliui, tai ką bereiškia kokios 5-10 min papildomai padėkoti – paploti? Aš kai iš Panevėžio, man Miltinio teatro kultūra iki kaulų smegenų – kad teatras tai MALONUMAS, MEILĖ, GĖRIS – išeit nesinori,jeigu leistų ir nakvoti likčiau, o čia… vartotojai,kitaip liežuvis neapsiverčia..nesigadinsiu nuotaikos, einu geriau i lovą su Živaga 🙂

  3. Anafora, atsipuciau biski, kad nesu kokia burbekle, kad is tikro nebuvo gerai. siaip visada stengiuosi ziureti i bright side, bet kai ji specialiai uzstojama, nu ka as galiu tada padaryti.

    Ojei, rimtai net nepaploja aktoriams? neitiketina. kur jie visi taip skuba, gi paltus vis tiek pagal numeriuka atiduoda, o ne pagal geruma – geruosius pirmiau, bloguosius paskiausiai

    1. Ploti ploja, bet kai tas plojimas tik pliaukšt pliaukšt ir kad tik greičiau iki rūbinės – fe, taigi ne filmą žiūrim, į gyvus žmones, gyvai ir dėkokim. Man tas plojimas toks iš reikalo atrodo.
      Aš irgi stengiuosi tą bright side įžvelgti, bet visgi manau, kad daugiausia pasimokom iš neigiamų dalykų – daugiau patirties įgyjame kai jaučiame diskomfortą, nei atostogose, kur viskas įskaičiuota 😀

  4. Vaje, tokiuose renginiuose turėtų būti privalomas vietų rezervavimas… Įtariu, kad australai iš rezervacijos spėlioja, ar daug žmonių ateis, ar nesurengus dar vieno vakaro, jeigu autorius labai populiarus ir pan. Atėjusi į renginį retai kada buvau tikrinama pagal pavardę sąraše. Bet šiaip, visiems ramiau 🙂

  5. sandrabern, man irgi kilo tokia mintis, kad kazkaip itaip galima daryti. Mazojo teatro sale tikrai labai maza, zinoma, nemalonu, jei renginys vyktu ddelej pustustej salej, mazasis teatras tikrai jaukus, bet norinciu susitikti buvo tikrai daug daugiau nei vietu saleje. rezervacjos butu puiki iseitis

  6. Giedre, nepatikesi, bet perskaicius apsidziaugiau, kad isejau is ten ir dar, kad nemoku vokieciu taip, kad buciau supratus, kas per briedas dedasi.

    Antra, kad si dainele moderavimo jau kazkelinta karta kartojasi – atsimeni, apie Yuri Slezkine? Blogai blogai, kai nesugebama parinkti tinkamu moderatoriu. Kas cia taip issidure? Goethe centras?

Leave a comment