Kai pasiėmiau tą violetinę knygą iš lentynos, pagalvojau, kad ji tikriausiai labiausiai pribraukyta knyga iš visų, kurias turiu. Drąsiai pridryžuota rašaliniu parkeriu, ruoštasi diskusijai pamokoje, o “Svetimo” pabaigoje data: 1996 m. vasara – buvome vienoliktokai. (Giedre, įrodymas, kad knygas perskaitdavau vasarą 🙂 ). Tada knyga buvo ypatingai aktuali, tikriausiai suvirpino daug paaugliškų stygų man dūšioj. Dabar kai vartau ir skaitinėju, irgi užgauna, bet kažkaip kitaip. Dėl to norisi dar kartą perskaityti šį ypatingą Nobelio premijos laureatą. O šiaip smalsu pasidarė, ar yra Camus mokykloje nagrinėjamas?
Mano knygų šimtas (44): Camus
knyguziurkes.com 
Taip taip, Camus su visa egzistencializmo filosofija vis dar mokyklinėje programoje. “Svetimas” arba “Maras”, mes taip pat kažkiek nagrinėjome jo “Sizifo mitą”. Man Camus tai yra “kažkas tokio”, jo pasaulėžiūra, galybė sakinių, kuriuos, kaip ir Jūs, braukau ir žymiuosi..Nors, kiek atsimenu, klasėje daug susižavėjusiųjų Camus nebuvo, kaip ir Škėma nieko nesužavėjo. Gal po kiek laiko..
tai, kaip mano sese sako, mokykloj ne visi subrende buna iki Camus ir Skemos. Man abu labai labai
Šiam blog`ui skiriu “Stylish Blogger Award” išsamiau čia:
http://angelo-mamos-puslapis.blogspot.com/2011/01/stylish-blogger-award.html
🙂
“Svetimas” aš irgi skaičiau paauglystėj, atmintį išliko iki šiol kaip viena geriausių knygų. Bet jo “Maras” niekaip nesugebu užbaigt 😦