Mano knygų šimtas (44): Camus

Kai pasiėmiau tą violetinę knygą iš lentynos, pagalvojau, kad ji tikriausiai labiausiai pribraukyta knyga iš visų, kurias turiu. Drąsiai pridryžuota rašaliniu parkeriu, ruoštasi diskusijai pamokoje, o “Svetimo” pabaigoje data: 1996 m. vasara – buvome vienoliktokai. (Giedre, įrodymas, kad knygas perskaitdavau vasarą 🙂 ). Tada knyga buvo ypatingai aktuali, tikriausiai suvirpino daug paaugliškų stygų man dūšioj. Dabar kai vartau ir skaitinėju, irgi užgauna, bet kažkaip kitaip. Dėl to norisi dar kartą perskaityti šį ypatingą Nobelio premijos laureatą. O šiaip smalsu pasidarė, ar yra Camus mokykloje nagrinėjamas?

4 thoughts on “Mano knygų šimtas (44): Camus

  1. Taip taip, Camus su visa egzistencializmo filosofija vis dar mokyklinėje programoje. “Svetimas” arba “Maras”, mes taip pat kažkiek nagrinėjome jo “Sizifo mitą”. Man Camus tai yra “kažkas tokio”, jo pasaulėžiūra, galybė sakinių, kuriuos, kaip ir Jūs, braukau ir žymiuosi..Nors, kiek atsimenu, klasėje daug susižavėjusiųjų Camus nebuvo, kaip ir Škėma nieko nesužavėjo. Gal po kiek laiko..

  2. “Svetimas” aš irgi skaičiau paauglystėj, atmintį išliko iki šiol kaip viena geriausių knygų. Bet jo “Maras” niekaip nesugebu užbaigt 😦

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s