Baisingai lyja. Trečiadieniui bent pažadėjo sniego. Aleliuja.
Gatvėse jau pakabintos kalėdinės lemputės, bet dar neįjungtos.
Laukiu pirmojo advento sekmadienio. Tada visuose languose pakabinsim žvaigždes ir uždegsim žvakides. Iki to reikėtų spėti nuvalyti langus (bet juk lyja baisingai) ir išsičiustyti namus (bet juk labai tingisi).
O kol visi adventiniai džiaugsmai dar neprasidėjo, tenka dūšią penėti Pietų Amerikos šiluma ir karšta meile, aprašyta G.G.Marquez knygoje “Meilė choleros metu” ir grožėtis nuotraukomis iš filmo (juk nuodemė žiūrėti filmą dar neperskaičius knygos).
K.Ž.G (prašau, nuvarykit mane nuo knygos ir liepkit tvarkytis)
Giedre, niekada! Visi tvarkymai palauks, kol bus oerskaituta dar viena nuostabi Marquez knyga. niam niam. pavydziu tau!
Sesute eik tvarkytis 🙂
Arba mamytei pasakysiu
Filmas daug prastesnis už knygą, tai – jei paklaustimėt mano nuomonės – nenuodėmė jo nepažiūrėti. Nebent labai patinka Javieras Bardemas, kuris ten viską ir laiko…
knygos nesu skaičiusi, bet neabejoju, kad daug daug geresnė. Šiais laikais, manau, galima filmą tikrai geresnį padaryt – labai jau nejauku žiūrėti į jaunus veidus baltais plaukais a ka jau senus. Be to, žiūrint veiksmas ištįsta iki begalybės, tarsi neturėtų pabaigos. Nusivyliau 😉