O mano dabartinė literatūrinė svajonė yra literatūrinė premija. Na, gauti aš nepretenduoju. Aš šį kartą pretenduoju duoti. Kai užaugsiu ir būsiu turtinga, kad galėčiau duoti tokią panašiai kaip Booker dydžio literatūrinę premiją, tai ir duosiu. Va. Tik dabar intensyviai galvoju, kada būsiu pakankamai turtinga. Nes ir dabar turtinga jaučiuosi, bet ne piniginga (nežinau, čia kartu, ar atskirai rašyti) 🙂 Ir galvoju, kam tą premiją reiktų duoti, t.y. lietuviui ar ne lietuviui. Baisiai norėtųsi duoti lietuviui už metų knygą. Kad gautų žmogus ne varganą ten 5,000 lt (lygtais tiek dabar už metų knygą duoda), o plius dar vienas nulis, o gal ir dar daugiau, čia priklauso nuo to, kokio dydžio piniginga būsiu 🙂 Tai va. Ir tada kažkoks rašytojas galės atsikvėpti, kad gali nesukdamas galvos atsidėti rašymui ir kurį laiką gyventi pagal planą A, kaip Hilary Mantel :). Tokia mano svajonė. Ačiū, kad pasidalinote savosiomis. O mano kukulio ranka ištraukė, kad su manim vonioje knygą apie gramofoną skaitys vonioje, kurios svajonė man pasirodė tokia realistiška (bet man nepasiekiama, bent jau kol kas 🙂 ).
yaaaaay! net apsiverkiau
(ne, iš tikrųjų tai akys nuo kompo ašaroja :D)
🙂 parasyk i fkziurkes@gmail.com kur galima tau pristatyti visa sita reikala. o skaityti gramofona zadu po dabar skaitomos, na, arba dar po vienos, bibliotekines 🙂 tai turim skaityut kartu. juokauju, aisku