Prancūziškas žavesys

Prisipažįstu, jog esu frankofilė. Croissant, Paryžius, F.Sagan, Le Fabuleux Destin d’Amelie Poulain – mano galvoje pilna visokių gal kiek stereotipinių prancūziškų vaizdinių. Mano kolega prancūzas Philippe baisiausiai juokiasi iš mano prancūziškų fantazijų 🙂

Le Fabuleux Destin… yra vienas pačių pačių gražiausių mano matytų filmų, nes tas Paryžius parodomas TAIP, kad atrodo, jog tai kita, daug spalvingesnė ir gražesnė planeta nei ta, kurioje gyvenu.

Tame filme vaidina Audrey Tautou, kuri vaidino ir mano ką tik perskaitytos A.Gavalda knygos “Tiesiog drauge” ekranizacijoje. Ir nors Audrey man patinka, šįkart ji man labai puikių jausmų nesukėlė, nors filmo dar nemačiau.

Paprasčiausiai švedų leidėjai išleido knygos pocket variantą su baisiu viršelu, jie paprasčiausiai uždėjo nuotrauką iš filmo. Aš nesu didelė “filminių” knygos viršelių priešininkė, bet šįkart tas viršelis mane nervino, nes estetinis sprendimas labai labai nekokybiškas.

O pati knyga yra žavi , pilna “feel good” jausmo. Veikėjai šilti, žmogiški, su visais savo “pričiūdais”, gal todėl tokie artimi.

Camille, kuri  dirba valytoja, bet turi nuostabų talentą, gyvena kartu su neurotišku, nedrąsiu mikčiojančiu aristokratu Philibert  ir mergišiumi Franck, vėliau prie jų dar prisideda  ir Franck močiutė Paulette. Veiksmo scena fantastiškai gražus ir didelis butas Paryžiuje, kur keturi veikėjai randa vienas kitame atspirtį ir pagalbą.

Man ypač patiko tai, kad knyga nepiešia vien tradicinio laimės įsivaizdavimo : vyras ir moteris, tarp jų meilė, o po to “laimingai iki pat galo”(nors to irgi yra, o knygos pabaigoje gal net per daug cukruotos ružavos meilės ). Autorė pasakoja, kad džiaugsmą gali teikti ir kitokios musų gyvenimų konstaliacijos, jog bėgimas nuo vienatvės nebūtinai reiškia buvimą dviese, jog be meilės yra ir graži draugystė.

Džiaugiuosi, jog knygą skaičiau švediškai, nes pamačiusi jos leidimą lietuviškai (viršelis tai labai smagus), o tiksliau to leidimo kainą (apie 50 litų) padėjau knygą atgal į lentyną. Pasikalbėjoms su kolege žiurkele L telefonu apie kainas ir pasirodo,jog mes abi neskaitome knygų, kurių kaina virš 40 litų, nes iš Amazonės galima parsisiųsti daug pigiau.

Bet jei kokia gimtadienio proga draugui ar mamai ieškotumėte šiltos, mielos knygos, drąsiai pirkit “Tiesiog drauge”.

K.Ž.G

12 thoughts on “Prancūziškas žavesys

  1. Man prie šitos knygos rankos tiesiasi irgi, tik ne knygyne, bet bibliotekoje. Iš france temos man 8 moterys labai mielas filmukas 🙂
    O gydytis nuo france susižavėjimo geriausia ten nuvykus – negelbėja jokie gitikiniai bokštai, nei kavinukės, nei Sena, nei vynuogynai, aplankius kai kuriuso paris kvartalus ir isvis tie granddidmiesciai siauba man kelia. Aš dar i newyourka baisiausiai noriu (pas Džo ir Reičel…), bet manau irgi būtų nusivylimas…

    1. oi, Anafora, prajuokinai 😀 as irgi noriu pas Dzo ir pas Monika ir Chandleri, i ta jaukiaja kavinuke su Giunteriu :D:D

  2. G., pirmiausi vienas super filmas, lyg i love paris vadinas, kai busiu prie kompo patikrinsiu, antra, sita knyga buvau is bibl paemus sesei. Pati uzsispyrus neskaiciau del knygos dydzio, kas mate -supras. Vis tiek teks skaityt. Trecia, man l patinka draugystes ideja-nebesiplesiu

    1. ir aciu tau labai!!! Nes jau metu metus vaiksciojau ratais apie ta knyga, nu bet neleido man nei sazine nei pinigine nusipirkt jos, nes kainavo kiek pamenu netgi visus 55 litus…tai taip ir buciau neperskaicius…o patiko 🙂

      O dydis tai jo…uzmust tokia knyga galima…:D

    2. Ir ar man kazkuo primine “Ezio elegancija”…idomus charakteriai, Paryzius, zmones is “gyvenimo parastes”

  3. Mačiau šį filmą jau senokai, nežinodama apie knygą. Filmas man tikrai nelabai, trūko prieksonių 🙂 Bet knygą paskaityti vis dėlto patraukėte.

    “Aštuonios moterys” ir meilė Paryžiui yra gerai, bet jei norisi daugiau prancūziško kino: “La fille sur le pont” (Mergina ant tilto), jeigu yra kantrybės prancūziškoji V. Hugo “Vargdienių” (“Les miserables” (2000 m.)) keturių filmų (kaip ir knygų) serija – be galo geras pastatymas. Iš animacijos – magiją dovanoja Sylvian Chomet (“Myliu tave, Paryžiau” jam priklauso dalis apie mimus), konkrečiau, “Les triplettes de Belleville” (filme beveik nekalbama), labai estetiškas ir geros auros yra “Angel-A” 🙂
    Labai nemažai tų filmų jau pamiršau, bet kinas malonus akiai, ausiai ir širdžiai.

Leave a reply to knyguziurkeL Cancel reply