Daugiabutis

Image result for knyga daugiabutis

Vienintelė šios knygos blogybė – ją per greit perskaitai, tada nors imk ir iš naujo skaityk. Kai tik atėjo mano siuntinys, iš karto sėdau ir skaičiau, kol perskaičiau. Ir juokiaaausi, eina sau, kiek prisijuokiau, žiauriai juokingas tas “Daugiabutis”. Man net nerūpėjo, ką apie mane garsiai besijuokiančią pagalvos kolegos vaikų aikštelės tėveliai (savaime suprantama, kad tįsiausi knygą visur, kur tuo metu mane bloškė gyvenimo kasdienybė), nors, mano sesė gal pasakytų, kad man ir taip nelabai rūpi.

Ši grafinis romanas gal labiau yra grafiniai apsakymai, nes visas pasakojimas sudėliotas iš tokių, sakyčiau apsakymėlių, na, gerai skyrių. O ten įvairiausi daugiabučio gyvenimo epizodai – nuo nuomojamo buto paieškos iki trūkusių vamždžių, nuo senuose daugiabučiuose kartu gyvenančių pensininkų ir studentų (ir man tokia garbė gyvenime buvo tekusi – būti auklėjamai daugiabučio kaimynės, įsiveržusios per ne jos buto duris) iki vaikų ir tėvų santykių, mirusių bobučių ir euroremontų. Žodžiu, žiauriai faina, labai juokinga ir apskritai nuostabu, išskyrus, kad per mažai.

Čiupkit ir skaitykit, o aš laukiu dar!

Daugiabuciai-Gerda-Jord.jpg

Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika

kvadratas

Kaip jau šimtą kartų sakiau, komiksai man yra naujas atradimas – esu labai didelė grafinių novelių fanė. Labai džiaugiuosi naujuoju Miglės komiksu apie Algirdą Julių Greimą. Džiaugsmas yra dvigubas, nes tai: a) nauja grafinė novelė ir b) ji apie Greimą. Paprastais ir nelabai paprastais žodžiais. Na, pavyzdžiui:

greimas 2

Kiek vis bandydavau apie Greimą pasidomėti, tai man visi jo semiotiniai reikalai toks tankus miškas, kad įkiši nosį ir trauki lauk, nes seniai nebegyveni mokslinių tekstų pasaulyje ir smegenys tokios informacijos anei paveža, anei virškina. O smalsu tai be galo – lietuviškas ir dar pasaulinio lygio! O čia štai viskas komiksų kalba! Nerealu! Man atrodo, kad jau paprastesniais žodžiais apie Greimą ir semiotiką papasakoti nebeįmanoma, už visą informacijos suvirškinimą ir bandymą pateikti paprastų žmonių kalba – 100 kartų bravo Miglei!

Šis komiksas nelabai toks laisvalaikio skaitinys. Na, laisvalaikio, bet smegenų atpalaiduoti tai nelabai gali, nes reikia susikaupt ir bandyt suprast. Nes ta Greimo semiotika man yra kaip kokia kvantinė fizika – kol skaitau, lygtais suprantu, bet vis tiek paaiškint nemokėčiau, nors gal dabar ir geriau mokėčiau, po to kai Miglė nupiešė – būtent – nupiešė ir dar linksmai. Tikras lobis!

Tikiuosi, kad ant mūsų žemės vaikšto daugiau neatrastų komiksų kūrėjų, ne tik Miglė Anušauskaitė ir Gerda Jord (abiejų esu didelė gerbėja). Dar tikiuosi, kad abi stalčiuj brandina po kokį naują komiksą, kad nebereiktų taip baisiai ilgai laukti kito karto.

Gertrūda

gert

Žodžiu, man labai patiko. Gaila tik vieno dalyko – kad 255 puslapiai, o ne kokie 600. Skaičiau ir džiaugiausi, kad atsirado tie penki šimtai žmonių, kurie parėmė knygstarterį ir dabar turime tokią fainą komiksų knygą – ir juokingą, ir rimtą, ir iki nukritimo (iš juoko) įžvalgią, su Geda ir su Prustu, ir dar su Landsbergiu altorėlyje (totalus nukritimas), ir svarbiausia tokią, kurios negali užversti, kol neperskaitei – kaip trileris praktiškai.

Daugiau net nenoriu rašyti, nes ką ten rašysi, kai vienintelis, ką nori pasakyti tai yra “labai patiko”? Daug labiau nei “10 litų“.

Aš labai tikiuosi, kad Gerda Jord stalčiuje turi kitą komiksą, na, gerai, bent jau pradėtą kitą komiksą, nes jei neturi, tai man labai liūdna, kad dar reikės ilgai laukti kito. Gal yra komiksų žinovų ir galėtų man parekomenduoti kokį gerą komiksą, kuris būtų ne fantasy, ne apie robotus ir žmones vorus, o “iš gyvenimo”?

Tik pažiūrėkite į tą Muncho “Šauksmą”…

gert1

10 litų

10

Bandau sugalvoti, ar tikrai “10 litų” yra antroji mano skaityta komiksų knyga (pirmoji M. Satrapi “Persepolis” – jei dar neskaitei, tai būtinai paskaityk). Neskaičiuojant visokių ančiukų donaldų ir miki mauzų, tai tikrai. Vis tiek galima sugroti kokią iškilmingą tadam, nes “10 litų” yra pirmoji lietuviška komiksų. Mielai skaityčiau ir daugiau, jei tik būtų.

Apie ką yra “10 litų” istorija tikriausiai ne vienas įtaria. Įtaria, kad apie Darių ir Girėną (niekad neskiriu, kuris yra kuris) ir jų skrydį per Atlantą. Jei taip galvoji, tai pataikai tiesiai į knygos pabaigą, nes galų galiausiai, mūsų tautiniai dydvyriai knygos pabaigoje taip ir padaro – pakyla skrydžiui – o pati knyga tai yra apie Dariaus ir Girėno gyvenimą iki skrydžio.

Autorės kiek įmanoma rėmėsi šaltiniais apie lakūnų gyvenimą, o kur šaltinių nelabai tryško, tai pafantazavo, kaip galėjo būti. Man tie pafantazavimai knygoje – patys žavingiausi. Pvz., tuo pačiu metu, kai Girėnas Čikagoje vairavo taksi, šiame mieste gyveno ir mafijozas Al Kaponė, Voltas Disnėjus, Rėjus Krokas (McDonald’s įkūrėjas). Yra tikimybė, kad jie važiavo Girėno taksi, kas pasakys, kad ne? O kas tada galėjo kelionės metu įvykti? Ernestas Hemingvėjus greičiausiai važiuodamas šnekino vairuotoją, užduodamas savo garsiausią klausimą: “Kam skambina varpai?”, Al Kaponė ragino persekioti kitą automobilį ir nesidomėti lagaminu ir t.t.

Arba tam tikru laikmečiu nėra jokių duomenų apie Girėno asmeninį gyvenimą, į tai autorės: “Nėra likę liudijimų apie asmeninį gyvenimą, todėl šis visam laikui toks ir liko – privatus ir asmeninis.” Štai taip paprastai.

Šia knyga naujai pažvelgiau į tokį tirštai dramatišką reiškinį kaip Darius ir Girėnas. Už tai ir ačiū autorėms – puiki idėja. Paskaitykit, smagiai praleisit laiką, akiratį praplėsit, kitaip į šią istoriją pažiūrėsit. Tuo pačiu “adios” litui, kuriam dvi su puse dienos gyvenimo liko, pasakysit, o jei jau kitais metais skaitysit, tai ir ašarą ilgesio galėsit nubraukti.

Vienas knygos minusas – formatas. Kažkaip komiksų knygos norėtųsi mažesnio formato – tiesiog patogumo dėlei. Bet aš apie komiksus nieko nenusimanau, gal čia įprasta toks formatas? Tada tebūnie.

migle