Tokia labai vidutiniška knyga. Galvojau, parašysiu, kad labai jau panaši į “Varnų ežeras“, pasirodo, ta pati autorė. Na, tuom tikriausiai viskas ir pasakyta. Nieko labai blogo apie knygą pasakyt negaliu, ji vėlgi iš tų, kur lengvai skaitosi, tinka pavargusiom galvom vakare braukyt per puslapius, bet iš kitos pusės, visiškai nieko nustebinančio, praktiškai kaip ir aišku, kaip viskas bus – vienišas, nuo įtempto miesto gyvenimo pavargęs vyriškis atras ramybę šiaurės kaime dirbdamas paprastus darbus. Blabla. Bet jam dar ir nuskilo paveldėti turto, tai iš vis kaip visiems patogu.
Šitaip bambėdama vis dėlto pasakysiu, kad senosios ponios paveikslas ir draugystė su kaimynų mergaite man patiko, jos istoriją buvo įdomiau skaityt, ir tokiu dideliu vaiko geidimu, net iki beprotystės, aš patikėjau. Tai už tai duosiu puse žvaigždutės daugiau. Tai summa summarum, knygą puikiausiai galiu rekomenduot mamoms, tetoms ir neįnoringoms skaitytojoms, bet ant tokios knygos skaityt, kad čia Booker nominantė, tai ką žinau…
