Aš esu absoliuti Guzel Jachinos fanė. Kai skaitau jos knygas – noriu, kad niekada nesibaigtų. Netgi kai tekstas šiek tiek užtęstas kokioj vietoj, man tai yra visiškas privalumas. Aš tam tekste plūduriuoju, juo grožiuosi, įsijaučiu ir gyvenu. Ir gailiu, kad perskaitysiu, ir nežinia kiek reikės laukti iki kitos knygos.
Šioje knygoje vėl (kaip ir nuostabiojoje “Zuleicha atmerkia akis“) susiduriam su istorijos nublokštu žmogumi. Atsimenu, kai nugirsdavau apie Pavolgio vokiečius, tai visada nusistebėdavau, kaip jie ten atsidūrė, tie vokiečiai prie Volgos – tai štai šioje knygoje visa jų istorija – neapsakomai įdomu vien iš istorinės pusės. Viena valdžia sugundo atvykti, kitai knieti svetimkūnius išstumti ir sunaikinti, praskiesti. Tose istorijų kryžkelėse šulmeisteris Bachas – gan izoliuotos, praėjusiuose amžiuose užstrigusios vokiečių bendruomenės mokytojas, kurio ramią dienų vagą daug stipriau nei istoriniai įvykiai sudrumsčia meilė savo nematytai mokinei (aha, mokslas vyksta per širmą, musulmoniškai taip). Apie jį ši istorija. Jo meilę ir meilės vaisius. Apie pasirinkimus. Apie tai, kaip mylėdamas žmogų, turi mylėti ir tą, kurį myli tavo mylimas žmogus.
Jachinos veikėjai yra stipriausia knygos pusė. Išjausti, išgalvoti, sudėlioti, kad niekada nesuabejosi nei jų motyvacija, nei poelgiais, nei pasirinkimais. Labai stipru. Dėl to ir skaitau Jachiną apsalus. Labai labai rekomenduoju.
knyguziurkes.com 
Šią knygą perskaičiau ir aš. Ir pripažinsiu, puoliau patikrinti ar ją jau perskaitė KZL ir ką apie ją mano 🙂 KZL, nuostabu ! kaip tiksliai apibūdinai šią knygą, jos tekstą. Ir aš šios knygos tekste užsiliūliavau, grožėjausi ir įsijaučiau.
Ačiū už apžvalgą. Tikrai rekomenduoju šią knygą perskaityti neskaičiusiems.
KZL, labai lauksiu tavo kitų perskaitytų knygų recenzijų, nes atostogos tik prasideda…
Nuostabi knyga! Neìtikėtinai ìdomús charakteriai ir ívykiú aprašymai. Puikiai sudėliota recenzija. Ačiú, KZL!
Ačiū!
Kokio gražumo pasakojimas, trūksta žodžių! Taip, labai viskas pasakiška, bet taip jauku, šilta ir miela, o tekstas toks išmyluotas pats neša pasroviui ir negali sustot ir net nenori sustot! Didelis gėris yra tokius tekstus (su tokia turtinga kalba!) skaityti ir čiuopti. Jau esu prisiekusi Jachinos gerbėja po Zuleikos, kuriai vis dėlto duočiau pirmą vietą, bet Mano vaikai irgi neatsilieka smarkiai.
Taip! Taip! Taip!