Suviliojo mane ši knyga Vilniumi ir nuostabios Kvinto skulptūros viršeliu, pro kurį kasdien pravažiuoju, o kai praeinu, tai pasigailiu, kad ir vėl neturiu jokios gėlės berniukui su kaliošu.
Pats knygos sumanymas fainas, ir kai susidėlioja visos knygos idėjos ir išaiškėja visos paralelės – tai tikrai labai patiko, tik, žinoma, reikia pamiršt, kad kai kurias knygos vietas skaičiau jau dantis sukandus, nes baisiai buvo nuobodu. Bet kartais, va, verta vis dėlto. Ir šiaip, knyga visai kitokia, nei tikėjaus. Kažkaip galvojau romanas, o ši labiau toks kažkoks miksas tarp romano ir publicistikos.
O knyga prasideda nuo to, kad knygos autorius visiškai atsitiktinai būdamas Vilniuje pamato, kad jame gyveno jo mėgstamas rašytojas Romain Gary, kuris tam tikrais autoriaus gyvenimo momentais suvaidino labai svarbų vaidmenį. O Gary autobiografinėje knygoje yra minimas toks ponas Piekielny, kaimynas, kurio likimą ir nusprendžia išsiaiškinti autorius.
Na, ir sau atminčiai įdedu vieną iš nerealių knygos vietų (Philip Roth vienas mano mėgstamiausių rašytojų).
knyguziurkes.com 