Paskutinė Sutino kelionė

Taip Sutiną matė Amadeo Modigliani, o štai šitaip save matė jis pats:

Su šita knyga atsitiko taip, kad jos skaitymas nuvedė į Modigliani ir Sutino paveikslų ieškojimą internete, ir būtent tai labai padėjo įsijausti ir labai sustiprino knygos įspūdį, nes knyga nelengva skaityti. Jos nuotaika niūri, tad tai tikrai nėra knyga į piažą (nors į pliažą nešiojaus, bet nelabai pavyko ten įsijaust).

Knygos pradžia labai fantasmagoriška – skrandžio opos skausmų nukamuotas dailininkas apsvaigintas morfijum vežamas katafalku į nacių okupuotą Paryžių. Tarytum tik ten norėtų numirti – šitokia rizika karo metais žydui važiuoti naciams tiesiai į rankas. Bet čia likimas dailininkui savotiškai gailestingas – Paryžių pasieks, nors operacija ir nebus sėkminga.

Taigi, knyga ir “važiuoja” lėtu, šunkeliais važiuojančio katafalko ritmu. Opijaus kliedesiuose ir sąmonės nušvitimuose ryškėja Sutino gyvenimo kelias – vaikystė ir noras tapyti, atvedęs iki Vilniaus, o paskui iki Paryžiaus, alkanas gyvenimas, paskui nelabai akcentuotas šviesus ir turtingas tarpsnis (už neakcentavimą autorius kritikuojamas čia) ir nelemtieji karo metai.

Skaičiau ir žiūrėjau paveikslus. Tada visos knygoje minimos tapytos silkės, fazanai ir mėsgaliai kažkaip susidėlioja į vietas. O galiausiai ir visas paveikslas, dėliojamas iš nedaugelio faktų, iš Sutino neplepumo, kuris verčia autorių sukti galvą, kas toj Sutino galvoj dedasi ir kodėl dedasi būtent taip. Ir kaip ten dėliojasi spalvos, kurios turėtų būti bene vienintelė žmogaus kančios išraiška. Tik kad šis modelis, rodos, tinka silkių ir fazanų paveikslams, portretams, pietuose tapyti darbai man pasirodė kitokie, neįtinkantys knygos kančios linijai.

Lietuvių skaitytojus, aišku, sudomins, kad knygoje daug kartų minimas Vilnius (labai sename įraše rankiojome knygas, kuriuose minimi lietuviai, Lietuva, Vilnius – galima naujai įtraukti į sąrašą) ir nors ne pačiomis šviesiausiomis spalvomis, bet tikrai šviesiau nei gimtasis Chaimo Sutino miestelis Baltarusijoje.

Knyga ištikimiems knygų mylėtojams, kuriems geros knygos = sunkios knygos.