Apie šią knygą nežinojau nieko. Pagal viršelį ir, tikriausiai, pavadinimą rodės labai rimta knyga, dar kažkur paskaičiau, kad reikia paskaityti, paskui kažkur dar nuskaičau, kad pavadinimas Justino Marcinkevičiaus poemos, ar ko ten, štai, prašom,
kaip matote, ne tik pavadinimas “paskolintas”. Tiek ir težinojau, kai atsiverčiau. Galiu pasakyt, kad buvau nusiteikus gan poetiškam skaitymui. Kas jau skaitėt, tai dabar juokiatės, nes žinot, kad buvau visiškai išdurta, o aplink juokėsi pušys (o jų Giruliuose, kur skaičiau knygą, žinia, daug).
Slengu parašyta ir redaktorių neištaisyta knyga jau nebe naujiena, bet ir nėra jau labai įprasta. Trisdešimt metų po Sąjūdžio gal jau ir normalu tampa rašyt, kaip gyvenime (vos ne naujoji banga gaunasi) ir kaip norisi,ir ne kursyvu. Na, bet pirmoji keiksmų banga tai ne tai, kad pribloškė, bet, sakyčiau, prajuokino iš to netikėtumo. Varo autorius nesismulkindamas, nes taip buvo nuleista iš aukščiau. Ir visada galima suktis, kad tu čia ne prie ko. Ir neapkaltinsi, kad iš piršto laužta, ir žodžių iš dainos neišmesi. Viskas, kaip gyvenime, ypač tame, kur ne rožinis, o tas – murzinai pilkas iš dešimtmečių sandūros – ir nieko panašaus į pilkos atspalvių “romantiką”, ištiksiančią pasaulį už gero trisdešimtmečio.
O įdomiausia, kad nors knyga nerekomenduotina jautrioms lituanistinėms sieloms, kad galėtum ją perskaityti, turi būti beveik poliglotas ir dar iš panašaus laikmečio (Vilniaus tuteišių dialekto, deja, deja, neįkandau), kas knygą suprantančių skaitytojų ratą gan griežtai apibrėžia. Už dar kokio dvidešimtmečio skaitys studentai su kokiu spec žodynu, pvz.:
Buvo įdomu paskaityt, gerai, kad su apimtim neperlenkta, nes dar truputis ir jau būtų per daug visko. Ir dar, manau, visai sveika paskaityt burbule gyvenantiems, kaip žmonės gyvena už kultūringojo burbulo ribų. Nemanau, kad kokiam Didžiasalio (ar nevažiuokime taip toli, Vilniaus) barake labai kas pasikeitė. Užtenka kokią “Pagalbą” per TV įsijungt, jei dar TV turite. Įdomu pasidarė – turiu visišką alergiją tokioms laidoms, tiesiog negaliu žiūrėt, o knygą ėmiau ir perskaičiau. Štai. Grynai paveikta iš viršaus, ne kitaip.