Po rinkimų rezultatų paskelbimo, aišku, yra labai sudėtinga rašyti apie knygą, kurios pavadinimas – “Bus geriau”. Bet gal kaip nors.
Labai įtraukianti ir įdomi knyga, kažkaip norėjosi viską vienu ypu perskaityti, bet kartu labai sunku parašyti, apie ką knyga, nes knyga – apie viską. Tikrai. Nuo to, kaip atsirado knygos pavadinimas ir kaip nepavyko Ryčio Zemkausko bandymas tą pavadinimą pakeisti šovus naujai idėjai, iki FLUXUS, nuo sausio 13-osios iki pokalbių su Gorbačiovu, nuo šachmatų iki šautuvų, nuo dievo iki atminties, nuo iki.
Vytauto Landsbergio gyvenimas yra neįtikėtino įdomumo. Neįtikėtinas ir šio žmogaus produktyvumas garbiame amžiuje. Eina sau! Rimtai. Aš tik skaičiau skaičiau ir braukiausi mintis ir pavardes žmonių, kurių niekada nebuvau girdėjus ir apie kuriuos norėčiau daugiau sužinoti. Ir man atrodo, kad viso gyvenimo neužteks visais pasidomėti.
Galėtų būti penkis kartus storesnė. Ir nors perskaičiau viską iš eilės (meluoju, nes kažkuriuo momentu perskaičiau paskutinį skyrelį “Landsbergis original”), šitą knygą galima skaityti bet kada, nuo bet kurios vietos. Žaisti. Šachmatus, ar klases, kaip jau kam patinka. Beje, gal ir bus kada nors 5 kartus storesnė, nes profesorius turi mintį kitą kartą perleidžiant knygą, sudėti iliustruojančius dokumentus.
Galėtų kokiems gimnazistams atšaukti kokią dieną kalimo egzaminams ir padaryti šios knygos skaitymo dieną – vietoj istorijos, politologijos, etikos, tikybos, literatūros, muzikos, šachmatų. Va, ir išeina vienos dienos pamokos. Verčiau būtų, manau.
O kas yra “gyvenimo turinys”?
Kai man patinka tai, ką aš padariau. Kai einu gyvenimo taku, nusibalnoju nosį, bet vis tiek einu. Kuomet juntu dalyvaująs. Albertas Einšteinas net sakė esąs Kūrėjo pieštukas. Patirdavęs tokią jauseną.
knyguziurkes.com 