Ugnikalnio deivė ir Džonas iš Havajų

ugnik

Labai žavinga ir spalvinga knygutė apie Havajus, jų atsiradimo istorijas-legendas. Skaitai ir galvoji, kaip visdėlto klimatas tokioms istorijoms užduoda nuotaiką. Mūsuose legendos (nesakau, kad nemielos)- tamsiose tankiose giriose, pasišiaušusuose marių ir ežerų vandenyse, kažkaip viskas sunkiasvoriška, tamsu, niūru ir dramatiška. O Havajuose – karšta, lengva, aistringa. Nei jiems koks šildymas su malkomis rūpi anei vilnonių kojinių mezgimas šaltais nesibaigiančios žiemos vakarais. Ir visokios patarlės “roges ruošk vasarą” jiems anei motais. Na, gerai, ugnikalnis pasispjaudo, cunamis atrieda, bet čia vos ne dvi blogybės, taip gražiai legendomis apipintos, kad kur ten lygintis su mūsiškėmis.

Taigi, labai tinkama knygelė ilgiems lietuviško rudens vakarams, smagi ir lengvai skaitoma. Bet kartu ir pavojinga, nes labai jau užsinori į tuos Havajus. Tolimiausią pasaulio kraštą.