Su muminukais mano santykiai sudėtingi – beveik visai nesu nieko skaičiusi nei pati, nei su vaikais. Gal kad vaikai kažkaip neužsikabina, neprašo? Net nežinau. Reikia po truputį taisyti šitą reikalą. Tad ir taisome nuo muminukų, kurie labai tinkami besimokantiems skaityti – didelės raidės, didelės iliustracijos ir graži istorija. taipir skaitau – vis žvilgčiodamaper petį, ar teisingai perskaito.
Kiekvienas dėmesio vertas atradimas prasideda nuo kelionės jūra.
Labai klaipėdietiškas posakis 🙂
Taigi, plaukia muminukas su savo draugais, kurių vardų tikriausiai niekada neišmoksiu, ir atplaukia į salą, kurioje jūros arkliukai, kriauklės, bet nė viena nedainuoja. Bet dažnai būna, kad ieškai vieno, o atrandi visai ką kitą, ar ne? Pavyzdžiui, jūrų arkliuko pasagėlę. Ach, kaip norėčiau jūrų arkliuko pasagėlės. Labai labai. O nuo kurios kojelės, pamatysit knygoje.
Reikia daryti taip – imti knygas nuo pradžių ir skaityti. Jos gal net labiau suaugusiems negu vaikams suprantamos, na, kaip ir Mikė Pūkuotukas. Mes visas perskaitėme per kelerius metus, skaičiau ne kasdien, tarpuose skaičiau vaikams kitas knygas, bet įveikėm ir patiko. (P.S. Namie darome remontus, nusipirkau sau į miegamąjį tapetus su muminukais).
Nerealiai!!!
Mumiai – atskiras pasaulis, kaip poteriada, ar kaip disnėjaus “valstybė”, ar tikrai, kaip pūkuotukas su visa šutve. Įdomi autorės istorija. Verta aplankyti su vaikais mumius Suomijoje – ne per toli, o sala vaikus užburs – kitomis spalvomis nušvis knygos ir mumių išminties perliukai.
Ačiū už komentarą!