“Best Boy” yra pagyvenusio autisto lūpomis pasakojama jo gyvenimo istorija. Kiek ji yra įmanoma papasakoti. Todd gyvena negalią turinčių žmonių pensionate, gerai prifarširuotas vaistų, kuriuos sąžiningai geria, yra geras pacientas ir klientas, niekam nesukėlęs didelių problemų visus keturiasdešimt metų, kai čia gyvena. Na, išskyrus broliui, kuris jį aplanko porą kartų per metus ir vis žada kada nors parsivežti namo, o Todd naiviai tiki, kad taip kažkada ir įvyks.
Tačiau pensione įvyksta keletas pasikeitimų – gyventi atsikelia maištininkė mergina ir naujas darbuotojas, baisingai primenantis Toddui jo despotą tėvą, niekaip nesusitaikiusį su “lebeda” sūnumi, greičiausiai ir nulėmusį jo tremtį į pensioną. Šie žmonės sukelia sumaištį ramiame gyvenime ir kas skaitys, sužinos, kas ten nutiko.
Knyga gal kažkiek panaši į neseniai skaitytą “Bandymus šį tą išspausti iš gyvenimo”. Ne humoru, aišku, panaši, bet knygos tempu, retais įvykiais veikėjų gyvenime, gal kažkiek ir knygos nuotaika. Ši knyga, be abejonės, bus įdomi perskaityti visiems, kas turi reikalų su autizmu. Ji išskirtinė tuo, kad autistas yra ne vaikas, o suaugęs žmogus. Na, o visiems kitiems gal būtų geriau perskaityti “Siaubingą nutikimą šuniui naktį” – man ji kur kas labiau patiko.
knyguziurkes.com 