Baisiai nemėgstu, kai knygos yra pristatynėjamos “Kita “Gone Girl”” ir panašiai. Kai gviešiamasi jau išleisto bestsellerio garbės. Įdomu, ar leidyklai reikia išsipirkti kokias teises skaitytojų žvejyboje naudoti bestselerių pavadinimus, ar ne? Dar labiau pykstu, kai knyga tos sąsajos nepateisina. Tačiau šį kartą turiu pripažinti, kad palyginimas labai vykęs, tik va klausimas, ar čia komplimentas Paulai Hawkins?
Nepaisant panašumo, kad abiejose knygose dingsta kažkieno žmona, man pasirodė panaši abiejų knygų nuotaika, gal kiek panaši struktūra, žongliravimas “geriečiu” ir “blogiečiu”, kai vos ne iki paskutinių knygos puslapių negali simpatizuoti nė vienam veikėjui, nes neaišku, kada kurio demonas bus atskleistas ar išlįs koks skeletas iš spintos. O kaip ir turi būti su trileriais, veikėjų spinotose tų skeletų ne vienas ir ne du. Tad autorė traukdama vieną po kito, puikiai išlaiko įtampą, o norinčiam smalsumą patenkinti skaitytojui belieka nemiegotos naktys ar nenudirbti darbai.
Susipažinkite su Rachel, nelaimėle girtuokle, kuri labai dažnai savo girtų nuotykių nė neatsimena (The Guardian knygą vadina “a skilful memory-loss thriller”). Tame ir visa bėda – vieną rytą Rachel atsibunda lyg po mūšio – kruvina, lyg kažkur atsitrenkusi, o gal sudaužyta – bet nieko neatsimena. Tą pačią dieną dingsta Megan. Sutapimas, ar atsitiktinumas?
Visa istorija pasakojama trijų moterų lūpomis – Rachel, Megan ir Annos. Anna – nauja buvusio Rachel vyro žmona ir Megan kaimynė. Megan prižiūri Annos vaiką. Rachel kasdien važiuodama traukiniu į Londoną stebi Megan namą. Į savo buvusius, dabar Annos namus, negali žiūrėti – per skaudu, tad stebi kaimynus. Tai kuri gi žudikė? O gal žudikas?
knyguziurkes.com 
Uuuuu, kokia intrigele…Kadangi gone girl trukde ir reikalam it miegui, sita kazkaip reikes pasiplanuoti kada pradeti:)
🙂
As perskaičiau ir pagalvojau “meh?”. Na, nebloga knyga, tinkama skaityti kelionėse, nes greitai susivalgo, bet visgi… Meh 🙂
Milda, pritariu, žinai. Dabar po kelių savaičių, tai net reikia pagalvoti, kas ten tokio intriguojančio buvo. Bet čia gal su visais trileriais taip. na, suryji ir viskas, baigta su jais, nesėdi gi ir nemąstai dienų dienom apie gilią prasmę.
Taip, tikrai taip. As išvis trilerius/detektyvus pradėjau skaityti visai neseniai, nes sunkesnių knygų nelabai sugebu skaityti naktimis žindydama savo zuikį, bet matyt standartus tebetaikau senuosius.
Baltos lankos ketina isleisti sia knyga Lietuvoje: https://www.knygos.lt/lt/knygos/mergina-traukiny/
Labai taiklus apibūdinimas – meh 🙂 Nu tokia važiavo ir pravažiavo, kaip tas traukinys…jau praktiškai nieko ir nebeprisimenu 🙂