Month: January 2013
Vos nepamiršom
KGB vaikai
Apie tai, kaip knygos ateina pas skaitytojus tikriausiai galima būtų parašyti atskirą knygą. Man visada smagu prisiminti, kaip ir kokiu būdu susitikimas įvyko. Šioji knyga irgi su sava istorija, iš tųjų, kai visos kitos šalia esančios – skaitomos ar eilėje stovinčios – nemandagiai išstumdomos į šonus.
Taigi, vieną visiškai eilinę dieną knygų žiurkės gavo žinutę tokią maždaug, gal norit paskaityti knygą ir parašyti apie ją savo bloge, bla bla bla. Deja, laiškas buvo ne nuo mūsų numylėtojo Mishos Shishkino…, tai mes nei nualpom, nei labai apsidžiaugėm. Nu, jo, pagalvojo knygų žiurkė – dar ko! Ir pavarčiusi akis (knygų žiurkių identiteto ženklas), parašė „jaunajam autoriui“, duodama suprasti, kad gal mūsų didenybės nenori rašyti blogų atsiliepimų jauniems autoriams (nes kas gi daugiau kreiptųsi per FB), nes kaip kitaip gali atsitikti su knyga pavadinimu „KGB vaikai“, dar vadinamos nuotykių romanu. Trumpai tariant, mūsų rašinėjmai yra nuoširdūs ir nepaperkami, ir mes iš anksto norėjom neMishą (Shishkiną) įspėti, kad sutartinai mylimiausia mūsų metų knyga yra „Laiškų knyga“ ir net KGB čia nepadės. Šakės, kaip juokinga dabar prisiminti.
Nu, žodžiu, šiaip ne taip mes susitarėm, kad ai, ką čia, jos didenybė žiurkė paskaitys du skyrius, ir jei jau tie skyriai bus totali kankynė, tai sutartinai apsimesim, kad nieko čia ir neįvyko, mes nebuvom susitikę ir niekas akių nevartė (kad akių nevartė, tai tikrai teks apsimesti). Kad jau man čia nesigautų aukščiau minėtos knygos apie knygų susitikimą su skaitytojais pirmoji dalis, aš prisipažinsiu, kad KGB mane pagavo, suvystė ir apgavo. Taip man ir reikia už akių vartymą ir išankstines nuostatas. Dabar, kai jau ją perskaičiau esu totali knygos fanė ir ne mažiau nei jaunasis autorius laukiu jos gimimo popieriniu pavidalu ir laikau kumščius už jos populiarumą ir pirmavimą visuose įmanomuose dešimtukuose. Ir taip yra dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia, dar priklausau tai kartai x, kurioje gyvena knygos veikėjai. Na, gal viena koja – kokiu penkmečiu dar esu „maliavka“ knygos šutvei, bet vis dėlto priklausau ir esu visų tų pačių 1996 m. (jau net atrodo neįmanoma tokio skaičiaus suraityti klaviatūra) įvykių liudininkė. Man daugiau mažiau pažįstamas knygos slengas ir visi knygoje veikiantys daiktai ir su jais susiję jausmai – dideli (tikrai dideli) mobilieji telefonai, tam tikros automobilių rūšys, rūbai, kavinės, kvapai ir dainos dainos (nors rusiškų dainų aš ir nelabai ekspertė). Dar tas jausmas – “tikrai taip buvo, buvau visai pamiršus, ir, o dieve, kaip seniai”! Taip seniai, kad jaunasis knygos autorius tikriausiai visai nebejaunasis ir aš pati tikriausiai nebeturėčiau pretenduoti į jaunosios skaitytojos titulą, o tais metais gimusieji tuoj tuoj įžengs į pinametystę.
Antriausia, nuotykiai tikrai prasideda nuo pirmųjų puslapių ir, patikėkit, nesibaigia, nežinau, kiek ten knygoje bus puslapių. Žodžiu, aš gavusi skaityti du skyrius, paskui graužiausi nagus, kad neturiu tolimesnių, ir nežinau, kas ten toliau tais 1996 m. dėjosi. O kai jau gavau visus kitus, tai skaičiau ligos patale, ir ačiū dievui, kad Sodra savo nedarbingumo taisyklėse nėra įrašiusi, kad „sėdint ant biuliotenio“ draudžiama skaityti, nes kitaip man sausio mėnesį grėstų badas. Va.
Trečiausia, na, visi mes žinom, lietuvių tautos santykius su lietuvių literatūra. Man visiškai nekliuvo, kad knyga yra lietuvių autoriaus, na, nejaučiau jokių užknisančių lietuviškumų, aišku, džiaugiausi, kad nereikia skaityti kokio googlinio vertimo – tiesiog atsipalaiduoji, įsijauti ir pirmyn.
4. Nieko aš nepasakosiu apie sukeistus vaikus ir jų keistus šeštuosius pojūčius (įdomu, kelintieji metai buvo Kašperovskio metai?), nei to, kas ką rado, kas sugriešijo, ar prarado, ir kas galiausiai buvo kaltas ar viską lėmė. Knyginių paslapčių neišduodu ir malonumo iš kitų skaitytojų neatiminėju. Aš tik labai džiaugiuosi, kad tokia knyga paliudys mano paauglystės metus (tikrai ji kaip savotiškas kasdienio gyvenimo dokumentas), kad kažkam paklausus, ką skaityti lengvo ir įdomaus, žinosiu, ką parekomenduoti (šituo atveju, kaip daugelis mano draugų ir pažįstamų žino, dažniausiai neturėdavau, ką pasakyti, niekas kol kas neprašė parekomenduoti knygos, kad galėtų paverkti).
P.S. Knyga buvo perskaityta dar 2012 m., todėl nepagalvokite, kad išsižadėjau Shishkino ir geriausios fantastiškų (-ų) knygų žiurkių knygos.
P.P.S. Knygą skaičiau kaip nuotykių romaną ir nenuotykinės knygos gelmių ir prasmių neieškojau (nors, jei nori, tikrai gali užtikti – žiūrint, kaip pažiūrėsi)
P.P.P.S. Viršelis labai į temą!
Px4.S. Tikiuosi nepersistengiau girdama :). Pačio geriausio visiems skaitymo
K.Ž.G metinė 2012ųjų AtaSkaita
Keliom dienom pavėlavusi ir aš rašau metinę atsakaitą
Iš viso perskaičiau 52 knygas t.y. po vieną per savaitę (2009 – 46, 2010-71, 2011 – 50). Negaliu sakyti, jog rezultatas džiugina, bet situacija gana gera. Bet va, jei išjungčiau televizorių, tai ta situacija būtų dar geresnė. Bet tokių planų neturiu, nes be “Downton Abbey”, “Homeland” ir “The Girls” metai būtų mažiau įdomūs.
Iš visų perskaitytų 8 buvo negrožinės.
Kalbos: Angliškai 14, švediškai 34, lietuviškai 3, rusiškai 1.
Skaitytas knygas rašė 39 moterys ir 17 vyrų.
Formatas: Audio knygos 5, e-knygos 6, tradicinis formatas -42.
Nauji draugai :2012-aisias buvau pakviesta į book club, kuriame dabar skaitome H.Murakami IQ84.
Metų geriausia: Kai kovo mėnesį mano draugė K.Ž.L atsiuntė man M.Šiškin “Laiškų knygą”, buvo jausmas, kad geresnę knygą sunkiai ar rasiu šiemet. Ir buvau teisi. Man tai metų knyga, kurią visiems rekomenduoju, skolinau mamytei, rekomendavau pusseserei ir jau buvau besiregianti rašyti laiškus švediškoms leidykloms, kad nepražiopsotų, bet pamačiau, jog vasario mėnesį ji bus išleista švediškai.
Kitos labai geros
- L.Shriver “Pasikalbėkime apie Keviną”. Mano jausmai tai knygai labai panašūs į Anaforos, kai ji komentaruose rašė, “, nekenčiu as jos”, bet ir man ji įtaigiausia, smarkiausia, nors neabejotinai ne tik šių bet ir kitų metų juodžiausia. Man ją net rankose nemalonu laikyti. Manau, jog tai yra puikus įvertinimas autorei, aš pati niekada nesu tokios taip gerai sukonstruotos literatūrinės tamsos skaičiusi.
- K.Stockett “Niceville” (patiko taip, kad net H.Jordan “Mudbound” panašia tematika perskaičiau, kai užėjo postabstinencije po “Niceville”).
- G.Harding “Painter of Silence”
Mano metų knygynis įvykis maniškėje Baltijos pusėje – knygų mugė Göteborge, kur susitikau K.Ž.L
Mano metų įvykis lietuviškame Baltijos krante – Baltos lankos išleido M.Atwood “Tarnaitės pasakojimą”.
Naujas žanras: lietuviško termino nežinau, švediškas – album, pasakojimas, romanas iš cartoon strip. Buvau žiauriai skeptiška, bet tenka prisipažinti, jog buvau neteisi.
Nauji rašytojai: A.Kauffman – inovatorius su daugybe niekada negirdėtų idėjų.
H.Dunmore nuostabiai graži (“Spell of Winter” laimėjusi Orange prize ) ir elektriška (“Talking to the Dead”) proza.
Nusivyliau: Po “So We Came to the End” labai daug tikėjausi iš J.Ferris “The Unnamed”. Idėja pasirodė įdomi, bet pati knyga nuobodoka ir nepaliko jokio įspūdžio. Perskaičiau Booker Prize nominuota D.Levy “Swimming Home”, ir likau nieko nesupratusi. Gal tiesiog ne taip ir ne laiku skaičiau?
Skaičiau, bet nebaigiau. Prieš kiek laiko niekaip negalėjau numesti neperskaitytos knygos, užtat šiemet tai dariau gana sėkmingai ir tuo didžiuojuosi. Pradėjau skaityti Ayn Rand “Atlas Shrugged”, bet neužbaigiau. Tiek viena, tiek kita konfliktuojančios pusės yra taip nykiai vaizduojamos, kad charakteriai siaubingai plokšti, kad perskaičius trečdalį man baigėsi kantrybė, nors idėja man pasirodė labai įdomi.
“Fifty Shades of Grey” gauna akių vartymo nominaciją
Skaitymo geografija Savo pačios nuostabai daugiausia perskaičiau švedų autorių knygų (21), toliau seka UK (12), JAV (9), Rusija (4), Kanada (3), Lietuva (2), Prancūzija (1), Bulgarija (1).
Ploniausia, berods, 87 puslapiai M.Wadensjö “Gimdymo skyrius”, o storiausia L.Tolstoj “Anna Karenina”
Ko laukiu 2013-aisiais? Naujos I.Allende knygos “Maya’s Notebook” (balandžio mėn.), naujos S.Oksanen knygos ir knygos “Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija” ekranizacijos (Režisierius Kenneth Branagh, girdėjau gandus, kad vaidins Kate Winslet).
K.Ž.G.
Hilary Mantel – Costa laimėtoja
Hilary Mantel, kuri, rodos, dar vakar laimėjo Booker premiją, dar kartą turėjo pasinaudoti planu A, tik šį kartą su Costa!!! Apie tai BBC. Komisija knygą pavadino “quite simply the best novel of the year”. Štai taip paprastai. Viskas, nebėr kada atidėlioti, dabar tikrai jau būtina skaityti Woolf Hall, o tada jau ir Bring up the Bodies.
2012 – summa summarum
Per 2012 m. perskaičiau 43 knygas. Visai neblogai! Iš tikrųjų šiemet mane išgelbėjo audio knygos – jų perklausiau net 18. Lietuviškai skaitytų – 17. O kai per peržvelgiu sąrašą, vaizdas toks:
Metų nepralenkamoji – Michail Šiškin “Laiškų knyga”
Labai labai geros:
Gregory Davis Roberts “Shantaram”
John Green “The Fault in Our Stars”
Tea Obrecht “Tigro žmona”
Barbara Kingsolver “The Poisonwood Bible”
Stieg Larsson Millenium trilogija
Jennifer Egan “Smogikų gaujos apsilankymas”
Knyga iš kitos perspektyvos ir labai rekomenduojama – Marjana Strapi “Persepolis”
Tikriausiai linksmiausia – Adam Douglas “The Hitchhiker’s Guide to the Galaxy”
Nesusidraugavau ir nebaigiau – Julian Barnes “Flobero papūga”
Neverta sugaišto laiko – Audronė Urbonaitė “Cukruota žuvis”
Net neatsimenu, apie ką Undinė Radzevičiūtė “Frankburgas”
Kokia knyga yra tavo 2012 m. knyga?




