Cutting For Stone

cutting-for-stone1

Pabaigiau, t.y. iš naujo perskaičiau, savo atsiradusio Kindle proga. Kiek sunkoka skaityti originalą, nes knygoje daug medicinos, taigi ir medicininių terminų, o ir šiaip kalba (bent jau kiek įsivaizduoju) labai išraiškinga, nes tekste pilna tų ”išraiškingų” nekasdienio žodyno žodžių. Gali vieną kitą pasižiūrėti, bet kai vietomis visas sakinys tokių prigrūstas, tai truputėlį pradeda erzinti. Bet tai ir yra vienintelis minusas, ir tai, tik ne native speaker’iams. Nes šiaip knygos istorija yra… net nežinau, kaip įvardinti. Nereali? Labai įdomi ir labai gera.

Pirmiausia pavadinimas. Jau gerai į knygos vidurį vis kirba mintis, kad pavadinimas kažkos užkoduotas ir kad jo nesuprantu iki galo. Bandžiau net žiūrėti, ar tai nėra koks nors angliškas išsireiškimas ir visaip kitaip sukau galvą, net užklausiau savo velsiečio kolegos, ką reiškia. Vieno iš pagrindinių knygos veikėjų pavardė yra Stone, tai ir kaip ir normalu, kad pavardė pavadinime. Tas veikėjas yra chirurgas, tai ir “cutting” lyg į temą. Galiausiai, trečiojo skyriaus epigrafas:

I will not cut for stone, even for patients in whome the disease is manifest; I will leave this operations to be performed by practitioners, specialists in this art… Hippocratic Oath

verghese

Žavingas pavadinimas! Bravo autoriui!

O istorija? Nenoriu pasakoti, nenoriu išduoti. Tikrai. Viskas prasideda nuo indų vienuolės sesers Mary Joseph Praise, kuri iš Indijos iškeliauja į Afriką misionieriauti. Pakeliui sutinka gydytoją Thomas Stone, tą patį, kur iš pavadinimo. Po kiek laiko jie vėl susitinka Etiopijoje, Missing ligoninėje, kur vienuolė tampa gydytojo asistente operacinėje, dirba ranka rankon, kol vieną dieną vienuolei prasideda gimdymas, kurio, žinoma, niekas nelaukė, kaip gi kitaip. Gimsta dvynukai berniukai. Štai jums ir istorija – kaip susiklostys visų keturių – šeimos – gyvenimas?

Giedrei. Giedre, Grey’s Anatomy serialo pavadinimą visą laiką priėmiau tiesiog kaip pavadinimą su veikėjos pavarde. Grey’s Anatomy, kaip pasiknisus sužinojau (nes knygos veikėjai mokosi iš tokio pavadinimo knygos), yra labai žymi Henry Gray parašyta anatomijos knyga, išleista 1858 m. ir su pataisymais leidžiama iki šiol! Unbelievable! Dar keisčiau, kai pamačius knygos viršelį, suprantu, kad šitą knygą laikiau rankoj, kai buvau vienam knygyne kitoj pusėj balos, tik niekaip negalėjau suprasti, kad čia ne knyga su serialo pavadinimu, o serialas su knygos. Blondinė, ne kitaip 🙂

grey's anatomy

anatomy

‘Keliaujanti knyga’ Kopenhagoje

Viešinam gražų projektą

Morfai darbas _Seeder_ ir skulptura knygnesys Kaunas

Vasario 16-ąją Kopenhagoje pasklis lietuviškas žodis!

Šiemet kaip ne keista daugybė organizacijų prisijungia prie vasario 16-osios minėjimo. Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjunga šia proga žada surengti chorinio kalbėjimo manifestą, o kauniečiai planuoja didžiules eitynes. Tuo tarpu Danijos Karalystės lietuvių jaunimo bendrija pristatys “Keliaujančios knygos” projektą, kurio tikslas supažindinti Kopenhagos gyventojus su lietuvių rašytojų kūriniais.

 Šiuo projektu jaunimas mėgins prisiminti 1864 – 1901 metus, kuomet vyko žūtbūtinė lietuvių kova už gimtąjį žodį ir egzistenciją. Tada kovoti su lietuviškos spaudos draudimu pasiryžo daugiau nei 2000 knygnešių. Dabar šią Lietuvos istorijos atkarpą kiekvienas prisimena kupinas susižavėjimo ir susidomėjimo.

 Šiandien galime būti dėkingi knygnešiams, o gal likimui, kad galime skaityti, ką tik norime šimtais kalbų, tačiau labai dažnai tam neatrandame laiko. Pasiklydę rutinoje žmonės pamiršta knygų galią ir vertę.

 Jaunieji išeiviai pokštaudami save vadina “naujųjų laikų knygnešiais”. Galbūt šiek tiek kitokiais, nes jiems nereikia bijoti žandarų, tačiau jų misija panaši. Ir tebūnie tai protestas prieš skubančią vartotojišką imperiją, kurioje nyksta žmogaus asmenybė.

 Todėl šių metų vasario 16-tą dieną į Kopenhagos visuomenines erdves bus paleistos 8 lietuvių autorių knygos išverstos į anglų kalbą, tačiau tikimasi kad šis projektas bus tęstinis ir prie jo prisijungs daugiau lietuvių autorių ir leidyklų.

 Pagrindinė projekto mintis – palikti knygą netikėtoje viešoje vietoje, kur knygą gali atrasti ir pasiimti bet kas. Juk ne veltui sakoma, kad kartais ne žmonės renkasi knygas, o knygos išsirenka savo skaitytoją. Vėliau iš perskaičiusio knygą žmogaus tikimasi, kad jis jos kelionės neužbaigs savo dulkėtoje knygų lentynoje, o perleis tą knygą kitam pašaliečiui.

 Pirmosios į Kopenhagos gatves iškeliaus Rūta Šepetys “Tarp pilkų debesų”, modernios prozos lietuvių moterų rinkinys “No men, No cry”, fotoalbumas “An Echo of Vilnius”, Laimos Vincės kūrinys “Lenin’s Head on a Platter” ir kitos knygos iš Lietuvių rašytojų sąjungos leidyklos bei Books from Lithuania organizacijos.

 Neoficialiai “Keliaujančios knygos” projektas buvo pradėtas š. m. sausio 22-ą dieną Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės vizito Danijoje metu. Susitikime su Danijos lietuvių jaunimo organizacijos (LYS) atstovais buvo pristatytas projektas ir įteikta pirmoji “Keliaujanti knyga”.

 Danijos lietuvių jaunimas tikisi, kad šios knygos taps puikiomis palydovėmis kelionėse ir mielomis kompanijonėmis prie puodelio arbatos, bet kuriam užsieniečiui. O taip pat supažindins užsieniečius su kitokia, tikrąją ir gražiąja Lietuva. Kaip patys projekto organizatoriai sakė “Kol tu dar nepriklausai televizijos ir kibernetinio pasaulio zombiams, tol tavo mintys yra pabudusios ir siela gyva.”

 

Penktadienio vakaro skaitiniai

20130208-223746.jpg

Vietoj padorios grozines literaturos esu priversta skaityti pedagogikos knygas. Kartu su sita knyga siandieniname knygu siuntiny dar atejo O.Grjasnowa ” Der Russe ist einer, der Birken liebt”, bet prie pastarosios negaliu ne prisiliesti, kol neperskaiciau simto puslapiu universitetines pedagogikos.

The Human Stain

humanKas čia, Philip Roth knygų iššūkis? Visų Pilypo knygų? Dabar – 4 iš 31. Iš tikrųjų,  “Nemesis” nelikau labai sužavėta, bent jau iš pradžių, bet ta knyga man vis dar sukasi galvoje, pavyzdžiui, tik dabar žiūrėdama į geltoną šios knygos viršelį, sugalvojau, koks jis į temą, nors skaitant galvojau, kad jis man toks blankus ir neišraiškingas. Paprastos ir neįsimenančios knygos gi tiesiog dingta iš galvos, o Pilypas mane tikriausiai užkerėjo, kad nepaliauju apie jį galvojus.

Ne visada pasidomiu knyga iš anksto prieš skaitydama, tai taip ir gaunasi, kad iš alia trilogijos, kurią sudaro “Amerikietiška pastoralė“, “I Married a Communist” ir “The Human Stain”, ėmiau vidurinę ir praleidau. Na, tiek jau to. Kadangi P.Roth knygas man galvoje reikia subrandinti, tai net dabar nežinau, kaip apie “The Human Stain” parašyti. Gal tiek – labai patiko, labiau nei “Nemesis” (o “Nemesis” dabar patinka labiau, nei tada, kai perskaičiau). Norisi ir parekomenduoti ir neišduoti knygos siužeto, kaip čia išsisukti?

Coleman Silk iš Athena koledžo dekano (nežinau, ar čia tiksliai verčiu tas pareigas) pareigų buvo atleistas už rasizmą. Jo paskaitų nelankančius studentus jis pavadino “spooks”. Žodžių, kurių tiesioginė prasmė yra “vaiduoklis”, o netiesioginė – įžeidi afroamerikiečiams. Atrodo, kas čia tokio nuostabaus, jei ne tai, kad pats “rasistas” yra juodaodis, kaip čia pasakius, juodaodis savo krauju ir kilme, nes jo paties oda kaip juodaodžio yra labai šviesi ir jis apsimeta juodaodžiu nesantis. Jis apsimeta žydu. Neblogai, ane? Apie jo kilmę žino tik jo šeima, kurios jis išsižadėjo prieš vesdamas baltaodę merginą, su kuria susilaukė keturių vaikų – su siaubu prieš kiekvieno vaiko gimimą galvodamas apie laukiamą prisipažinimą. Ar teks Coleman’ui prisipažinti?

Dar nusprendžiau, kad šio autoriaus knygų daugiau neklausysiu, nes klausyti jis vis dėlto man yra per sunkus. P.Roth knygose man reikia su grįžti atgal, prisiminti ir pasitikslinti, o audio knygoj tiesiog negali lengvai surasti tos specifinės pastraipos ar knygos vietos. O dabar manęs jau laukia knygos ekranizacija.