Istorijos pasakotoja gyvena XXI amžiuje, Paryžiuje. Ji – amerikietė žurnalistė, gavusi užduotį paruošti straipsnį apie 1942 m. liepos mėnesį įvykusį Vel’ d’Hiv Roundup, kurio metu buvo areštuota apie 14 tūkstančių žydų. Tik 811 grįžo atgal į Prancūziją. Iš Aušvico.
Kitoje siužeto linijoje ankstų rytą į Paryžiaus žydų šeimos duris pasibeldžia prancūzai policininkai ir išsiveda motiną su dešimtmete dukrele, kuri manydama, kad greit sugrįš, savo mažą broliuką užrakina slaptoje sienoje esančioje spintoje. Raktą įsideda į kišenę.
Ar sugrįš Sarah išleisti broliuko? Koks bus jos pačios likimas? Ar galim tikėtis nors trupinėlio šviesos tokioje knygoje? Kaip susijusios mergaitė 1942 m. ir moteris 2002?
Nereikia tikėtis, kad knyga nebus liūdna. Ji siaubingai liūdna ir norisi apverkti kiekvieną puslapį už kiekvieną vaiką ir kiekvieną žmogų.
Šiais metais sueina 70 m. nuo Vel’ d’Hiv Roundup. “Remeber, never forget”.
knyguziurkes.com 
Jau net aprasyma skaitant liuuuuudna, tai jau kur man ten knyga skaityti…
Bet, agga, kai supranti, kad cia ne siaip fantazija, o viskas realiai vyko, tai tiesiog smegenys neisnesa
Aš trečia savaitė galvoju, ar atrakino tas durtis, prašau apšviesti – negaliu miegoti, knygos nei iš tolo neskaitysiu!!
Aš paskaičiau knygos parašymą ir padėjau atgal į lentyną knygyne… Skaityčiau tik tuo atveju, jei žinočiau kaip ten baigėsi…
Anafora, parasysiu tik tiek, kad knygoje toli grazu nera pabaigos “ilgai ir laimingai gyveno”. Miegok ir negalvok apie sita knyga. As tai nieko negalejau padaryti, kai jau pasirinko mane knyga. Mamoms geriau neskaityti, tikriausiai. Bet vis tiek juk skaitom…
Ojej..
As radau daug atsakymu paziurejusi filmo trailer’i. Man tiek ir uzteks.