Štai kodėl neverta prasidėti su serialais. Ir knyginiais, ir neknyginiais. Jei yra dar viena ir dar viena serija, tai dzin nemiegotos naktys ir sunkūs rytai. Taip ir aš preitą savaitę baigusi klausyti Drakono tatuiruotę, šiandien jau esu persiritusi į trečią antrosios knygos trečdalį, o vakar, kadangi gavau $10 dovaną iš Audible, nusipirkau ir paskutinę – koks skirtumas viena diena ankščiau, ar vėliau tai padarysiu. Tik žinau, kad dabar su kokiais vampyrais ar 50 (įtariu, tiek knygų reikia laukti) Grey pop pornų (beveik popkornų) tikrai neturiu jokio noro prasidėti.
Iš tiesų man net sunku apie tokias triletrines knygas rašyti, nes man atrodo, trileriai būna arba geri arba jų iš viso nebūna, kaip norit, taip supraskit. Na, tiesiog manau, kad jei tileris migdo ir leidžia kažkur nusvajoti, tai jis apskritai ne trileris. Nes trilerio gyvenimo tikslas yra suvalgyti visą tavo laiką ir dėmes,į ir dar kokią nemažą paranoją sukelti, pavyzdžiui, man dabar pastoviai vaidenasi, kad kažkas hackina mano kompą.
Mergina su drakono tatuiruote yra puikus trileris. Ir man dar labai patinka, kad jis yra europietiškas trileris, mane tiesiog veža keistoji Salander, ponas žurnalistas Mikael Blomkvist ir Berger, kuri turi crazy vyrą, toleruojantį jos meilužį. Esu visa tokia įsijautusi, kad klausinėju Giedrės, ar Švedijoj tikrai buvo koks nors panašus didelės kompanijos skandalas (gal dar bus su kokia Ikea 🙂 ). Žodiu, knyga trilerių mėgėjams, o aš jau galiu sau leisti pažiūrėti pirmąją dalį ekranizacijos. Iš tikro, tai ir noriu ir bijau.
a ko bijot? 🙂
Kai kurios scenos tikrai ziaurios, nesu tikra, kad labai pageidauju jas pamatyti…
as maciusi svediska filma, ne amerikoniska, tai ten tikrai baisiu scenu buvo. Sedejau uzsimerkusi
Nu kaip apie trilerį teisingai pasakyta! Šakės! 🙂 Taip! Ir mano giliu įsitikinimu trileris TIK toks ir turi būti! Knygą ir aš greit suvalgiau. 🙂 Nemiegojau naktim, gamtoj gamtos grožiu nesidžiaugiau, draugų pokalbiuose praktiškai nedalyvavau… 😛 Draugai supratingi – atleido. 😀 Man vat Larseno ir amerikiečio Briano Freemano trileriai yra tokie kabinantys.Daugiau tokių autorių dar nesutikau.
Rima, man dar John Grisham. na, bent jau tai, ka skaiciau. Iki ryto 🙂
Grishama dabar biciule skaito. Gyre. 🙂 Teks pasidometi :).
Grishamo tik viena knygele skaiciau, bet nekabino. Elizabet George labiau prijauciu.
Na, iš tokių intelektualesnių trilerių man patiko Jo Nesbo ir Simon Beckett. O Larssono pirma knyga buvo viena iš tų, kur net radęs kokias tris minutes vis mėgini nors kažkiek paskaityt. Užtat kažkaip antra buvo kiek prastesnė, o trečia gal net nuvylė…
Aha, apie Jo Nesbo jau sukinejuos, reikes is Becket pabandyti kada, bet artimiausiu laiku Hilary Mantel laukia, tai trileriams teks paluketi