
Kartais knyga turi gerus du metus laukti, kol bus jos eilė. Taip atsitiko ir su Giedrės rekomenduota American Wife, kuri buvo tuoj pat parsiųsdinta po jos rekomendacijos (2011 m. pradžioje). Ilgai nesiryžau imti į rankas tokios storos knygos, nes turėdama tiek mažai laiko skaitymui, žinojau, kad skaitysiu ilgai, o kai ilgai skaitai, knyga gaunas tokia išsiblaškiusi… Bet ne šita.
Ar patiko? Labai patiko, ypač pirmosios dvi dalys – tikrai stiprios, tik paskutinioji kiek per daug ištęsta. Knyga apie Laurą Bush, savo kvailokais posakiais pagarsėjusio prezidento, vienintelio apsilankiusio Lietuvoje ir turinčio atminimo lentą ant rotušės sienos, žmoną (kiekvieną kartą praeidama pro tą lentą vis galvoju, jei prezidentas ištaręs tuos žodžius, užrašytus ant lentos, neimponuoja, tai kiek imponuoja tie žodžiai, nors ir labai svarbūs, bet kartu… jei kada nors Amerika sugalvotų mus paaukoti, ar galėtume ta lentele pamojuoti jiems prieš nosį?).
Pirmojoje knygos dalyje taip gerai aprašytas augančios mergaitės gyvenimas, taip viskas išjausta, išgyventa ir tikra, kad nė vienoj vietoj neteko pagalvoti, kad, na, perlankta ar panašiai. Be abejonės, Curtis Sittenfeld sukūrė stiprų ir paveikų mergaitės, merginos, vėliau moters paveikslą, taikliai sudėliojo visas aplinkybes nulėmusias, kodėl vienaip ar kitaip pakrypo Alice Blackwell gyvenimas.

Antroje knygos dalyje patenkam į pasaulį, į kurį patenki tapdamas oficialiu asmeniu (kaip labai pabrėžiama knygoje, tais oficialiais asmenimis toli gražu nebūtinai tampa patys gabiausi, charizmatiškiausi ir protingiausi – kaip sakė pagrindinės veikėjos Alice tėvas: “Foolish names and foolish faces often appear in public places.”), kuriame nebegali nueiti į parduotuvę ir apskritai turėti asmeninio gyvenimo, o tuo labiau asmeninės nuomonės. Kai gali turėti tik besišypsantį arba susirūpinusį veidą (pagal poreikį), ir turi visada palaikyti savo vyro prezidento poziciją, nors galbūt visiškai su ja nesutinki, nes apskritai esi priešingų pažiūrų, kurios, manei prieš susituokdama visiškai netrukdys šeimyniniam gyvenimui.American Wife – dar viena labai gera knyga (šalia Philip Roth Amerikietiškos pastoralės) apie amerikietišką gyvenimo būdą, amerikietišką šeimą, gyvenimą nuo XX a. šeštojo dešimtmečio iki beveik šių dienų. Būtinai prisidedu prie Giedrės ir rekomenduoju.

OOOo gerai, kad patiko. Man tai ta knyga tikrai labai labai gera. Tas Alice augimas, kaita, sugebejimas matyti savo vyro prastesnes puses labai patiko. Ir butent tas skirtumas tarp jos paziuru ir tu paziuru, kurios yra jos vyro, labai gerai parodytas. Po to kiek skaiciau tai po vyro prezidentavimo laiko ji pradejo reiksti savo paziuras visai atvirai, berods, Larry King laidoje pasisake ir uz abortus ir uz geju santuokas.
o ar tu galetum savo P, jei jo paziuros nuo tavuju kardinaliai skirtusi? as tai skaitydama ta knyga vis galvojau kaip as elgciausi
Giedre, as taip pat vis laika gavojau, kad nezinau, kaip man pavyktu nutyleti savo paziuras, jei jos butu kitokios. Man butu abai sunku,o gal net neimanoma, tureciau tyleti visa laika :). O su P tai turim laiks nuo laiko susipliekti del nesutampanciu paziuru 🙂
Ir aš su K. kartais. Bet tie skirtumai nėra tokie kaip kad pas Bushus namuose 😉 Mes, taip sakant, toje pačioje barikadų pusėje. Bet jei jis balsuotų pavyzdžiui už komunistus… nu teda tai jau susiimtume! Ot pakelčiau vėją.
Jo, turejau toki drauga prancuza, kuris buvo, o gal; ir yra apsvaiges komunizmu, tai jis man kaip ufonautas visa laika atrode 🙂 NU, nesigaudantis realybeje