Žinot, dėl ko aš grįžusi į Lietuvą dažnai vartau akis? Ogi dėl žiniasklaidos kokybės. Po 11 metų Švedijoj labai jau keista lietuviškuose dienraščiuose matyti gerokai apnuogintų merginų nuotraukas, seksistinius anekdotus, straipsnius apie lietuviškąsias ponias, apie žvaigždes, kurių vardų nežinau, apie baisiausius detaliai aprašytus kriminalinius nusikaltimus ir pan. Užtat yra milijonai apleistų dalykų, milijonai galimybių pritraukti skaitytoją nenuvertinant jo intelekto ir išlaikant pagarbos jausma tam, kuris laikraštį perka.
Bet ką aš čia… jau geriau papasakosiu apie gerus dalykus nei gedėsiu žiniasklaidos kokybės.
Beveik kiekvieni mano šeštadienio pusryčiai prasideda laikraščio skaitymu. Ir visada pradedu nuo dienraščio Dagens nyheter priedo “Boklördag” (Knygų šeštadienis).
Ir taip kiekvieną šeštadienį… Recenzijos, straipsniai, knygos, pokalbiai. pati sau beveik pavydžiu.
K.Ž.G.
knyguziurkes.com 
o as ne tik kad numiriau is pavydo, bet ir uzsikasiau sesias pedas po zeme. fui fui, Giedre, kaip galima savo tautieciams kelti tokius blogus jausmus. fuifui. nu, sakes, kaaaaip pavydziu, ne tas zodis. bet vis tiek, aciu, kad pasidalinai. turi pazadeti, kad ir toliau dalinsies visu geru, ka ten perskaitai 🙂 Linkejimai is po zemiu
neskaudink širdies… panašu, kad tai – tiesa http://lolz.lt/2010/11/02/lietuviska-ziniasklaida/
as irgi uzsipavydejau…..
Karolina, vaizdelis, sakyciau, tragiskas.
Oi..oi…kaip pataikyta!!! Visa šventa tiesa apie mūsų žiniasklaidą ir tai kaip pirštu į akį, dėl ko aš neskaitau laikraščių (jokių, niekada jau daugiau nei dešimt metų), nežiūrėdavau žinių (kol neatsirado Lryto tv žinios), jokių informacinių portalų, būtent dėl to kas parašyta:tai nepagarba man kaip skaitytojai, klausytojai, žiūrovei!
O švediško varianto užpavydėjau, aišku kompensuojama viskas internetu, bet vistiek parsinešti šeštadienį laikraštį, gerti arbatėlę namuos, skaitinėti…mmm kaip norėčiau. Kas apsiimtu leisti tokį gėrį?? 🙂
ir aš tokio gėrio norėčiau ❤
ojėzau, kad mums bent puslapį tokio…
Nors nesu didelė anekdotų gerbėja, bet prisiminiau vieną, kuriam labai pritariu (aišku hiperbolizuoju :D): Lietuva. 1982m. Lietuva prašo Sovietų Sąjungos vienai dienai jai duoti laisvę. Tik vienai dienai. TSSR suteikia. Lietuva tą dieną paskelbia karą Švedijai ir pasiduoda.
Nuo savęs pridedu: gal nebūtų taip ir blogai toks scenarijus?
Ir aš užpavydėjau 😦 ir dar žinau, ką žiniasklaida atsakytų: rašom tai, ko reikia skaitytojui 😦
aha