Aš nežinau, ką jūs veikiate savaitgaliais.
Mane beveik kiekvieną šeštadienį galima sutikti vaikščiojančią pagrindine miesto gatve arba būnu pagrindinėje miesto aikštėje, kur perku gėles (ankstyvąją vasarą- glėbius bijūnų, o dabar – ilgas gladiolių ietis). Ir tada, jau žinoma, būtinai užeinu į knygyną.
Pardavėjas Håkan paklausia, kaip man patiko paskutinė skaityta knyga, ir pasiteisina, kodėl ji keliomis dienomis pavėlavusi pagaliau vis dėlto atsidūrė knygyne.
Nežinau, ką jūs dažniausiai veikiate šeštadieniais, bet žinau, ką jūs VEIKSITE rytoj.
Ogi eisit į knygyną ir pirksit S.Oksanen “Valymą”. Nežinau, kaip man čia jus įtikinti, jog tai būtina padaryti.
Gal užhipnotizuoti kaip nors? Bandau surikiuoti argumentus, bet nelabai sekasi, nes aš vis dar afekto būsenoj turbūt.
Allide (lietuviškame vertime Alydė) tarsi ragana gyvena atsiskyrusi nuo žmonių, gamina medetkų tepalėlius, marinuoja daržoves, o kaimo berniokai į jos langus mėto žvyro saujas, ant durų užrašinėja skaudžius žodžius. Už ką?
Vienądien Aliide per musių apsėdėtą langą pamato sode gulinčią merginą Zarą, kurios netikėtas atsiradimas padarys taip, jog praeities vaiduokliai išlįs iš grindų plyšių, iš už slėptuvės sienoje, iš už sesers siuvinėto vestuvinio užtiesalo, iš beržų sula kažkada kvepėjusių standžiai supintų sesers kasų, iš senų uždraustų estiškų laikraščių, iš slaptų NKVD dokumentų, iš puodų, kuriuose verdamas muilas, iš tąsaus sirupo buteliukų, iš kaustytų čekistų batų purvo ir pigiomis cigaretėmis prasmirdusių partinių aktyvistų odinių striukių.
Zara- trafficking auka, neiškentusi žiaurumo bėganti nuo savo antžmogiškų sąvadautojų.
Tiek Allide, tiek Zara jungia jų abiejų baisūs potyriai ir išgyvenimai. Nors ir abi labai nepatiklios, nors abiems joms diriguoja jų baimės, jos sugeba suprasti vieną kitą ir atrasti, jog jas riša daug daugiau nei patirta baisi prievarta.
Švedijoje vieno tyrimo metu buvo analizuojami istorijos vadovėliai. Keturiuose analizuotuose vadovėliuose buvo paminėti 930 vyrai ir… 62 moterys. Taigi, oficialiojoje istorijoje moterų beveik nėra, bet S.Oksanen būtent ir nukreipia savo žvilgsnį į moteris, kurių vardai neminimi, bet be kurių tie vyrai vadovėliuose nebūtų atsidūrę.
Ką tai reiškia būti miško brolio žmona? Ką tai reiškia būti jo dukra? Kai vyrai sugalvoja kariauti, kai vieni jų ant pečių užsimeta šautuvus ir išeina į mišką, kiti pasiima tokius pačius šautuvus ir eina pirmųjų gaudyti, ką tada daro moterys?
S.Oksanen viename interviu (Bernardinuose) sako
Vykstant karui, moterys yra priverstos prisiimti pasyviosios pusės vaidmenį. Tarkime, jos negali turėti ginklų. Tai kelia nuostabą. Sunku suvokti, kodėl moterims neleidžiama apsiginti pačioms. Esmė – manymas, kad, neturėdamos ginklų, jos liks už mūšio ribų ir taip bus apsaugotos. Tačiau realybėje šis faktas reiškia tik tai, jog jos negali apsiginti pačios. Ir vis dėlto manau, kad moterų rezistencinis judėjimas buvo labai aktyvus ir maištingas.
Oksanen brutaliai nagrinėja seksualinę prievartą prieš moteris, ji daugiau pasako nei nutyli, todėl “Valymas” yra juodas tamsus romanas. Kokia egzistencija laukia moters patyrusios seksualinės traumos pažeminimą? Bet knygos herojė Aliide nėra vien auka. Autorė sukūrė tikrai gilų, komplikuotą, nevienareikšmį ir neplokščią moters portretą, kur moteris nėra nei ragana, nei šventoji.
Detalių gausa estiško kaimo gyvenimo aprašymuose kelia nuostabą: tie visi gražūs, kone ritualiniai darbai stipriai kontrastuoja su okupacininkų tradicijomis. Pavyzdžiui, Aliide labai bijo, kad jos tėvų sodyba atiteks rusams ir tada ten grindys bus nuklotos saulėgrąžų lukštais, kurie traškės po kojomis kaip tarakonai.
Būtinai skaitykite.
Ne vien todėl, kad kalba kone degina, ne vien todėl, kad autorė sugeba sukurti tamsią įtampą, ne vien todėl, kad S.Oksanen pasakojimas yra stiprus ir brandus, ne vien todėl, kad kritikai jau dabar ją siūlo nominuoti Nobelio premijai, ne vien todėl, kad ji atidengia moteriškąją perspektyvą, bet dar ir todėl, kad daug dalykų jos romane pažinsite iš savo ir savo močiučių bei senelių gyvenimo.
Ir lenkiu galvą prieš Versus Aureus už drąsą išeisti jaunos (!) suomių (!) feministės (!) knygą. Todėl iš visos širdies noriu, kad knyga būtų labai perkama.
Užsukit rytoj į knygyną :palepinkit save stipria ir pulsuojančia proza.
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
aš jau žinau, ka rytoj darysiu. ir tikiuosi, kad po sito posto dar rasiu knygyne tu knygu…
ir aš, ir aš
Tikiuosi, jog knygyne bus, nes tik “ant dienų” išleista, kaip suprantu. Versus Aureus puslapyje jau galima pirkti, tai ir knygynuose jau turėtų būti.
o mane toks keistas pasididziavimas apiemes- kad JAUNA MOTERIS, plius NEFORMALE tokia talentinga, tokia skirta NObeliui. nu toka kazkoks dziaugmas, lyg cia as tokia buciau. nu, toks asmeninis dziaugmas. keista
Nu žinok, ir aš taip kone didžiuojuosi, kad atsiranda tikrai stiprių moteriskų balsų. Ne tai, kad jų atsiranda, bet pats faktas, kad joms skiriamas didesnis dėmesys, mane labai labai džiugina.
Skaitau jus ir sazine grauzia, kad nesugebu susiorganizuoti savo kasdienybes taip, kad dar rasciau laiko knygu skaitymui (knygu skaitymu turbut nepavadinsi poros valandu kelionese pavogtu akimirku, kai vaikai susitaria kokia 15 min prisnust:), ar po kokio jusu perskaityto posto pagriebta knyga ir perskaitytas puslapis, na 2, max 10)… Geda peleda… Bet vis pasizadu pasitaisyti – kada nors juk isaus ir mano skaitymo valanda… Zaviuosi jumis ir kartu pavydziu jusu gebejimu viskam rasti laiko!!! Jus nerealios “moteros”!!!
Ir dar zinau, ka as darysiu, kai atvyksiu i LT:):)
Va ir vel laisva minute skiriu jusu blogo, o ne vis nebaigiamos (nors pagaliau uzkabinusios) C. Ruíz Zafón “La sombra del viento” skaitymui…
Vaida, nieo tokio.. kazkada atsiras daugiau to laiko ir perskaitysi. Kolkas statyk knygas i eile ir jos tegu laukia savo laiko 🙂
Nereali recenzija, labai jums ačiū, taip įtaigiai, taip stipriai parašyta, tai kas bus knygoje?
Pritariu Dori, toks stiprus ir itakingas knygos aprasymas! Labai intriguoja..
as manau, kad ateity giedrei reiks duot nobely uz knygu aprasyma. nes kartais aprasymas gaunas geresnis nei knyga 🙂 bet, manau, tikrai ne sita knyga. 😛
beje, siandien jau buvau vienam knygyne, bet dar nebuvo gave… 😦
Bet jau gal pakeliui i knygynus sita knyga?
jo, internete jau galim pirkt
Valioooooo, man nereikės pirkti šios knygos, laimėjau ją Versus Aureus skelbtame konkurse 😀
Dori šokinėja iš džiaugsmo 🙂
Dori, sveikinu! Smagu, kad tau taip pasiseke.
oo kaip faina
Ačiū 🙂 tik gausiu ir iškarto skaitysiu ją 🙂
G, stipru! Aš jaučiu su pačia tooookią vienybę, kai kalbama apie moteris….net nežinau, kaip tą nusakyti! Gera?
nusipirkau. tegu tik pabando nepatikt 😀
tikiuosi, kad patiks. Manau, jog turetu patikti. Noriu , kad patiktu, nes nenoriu, jog ka nors su savo recenzija buciau apgavusi. Ypac musu nuolatinius skaitytojus 🙂
Vonioje, sveikinu, pagaliau ir tu turi knygą. Aš jau skaitau ją, KZG, galiu iš karto pasakyt, nebūsi apgavusi 🙂
K.Z.G – mane tavo recendzija tikrai įtikino – aplenksiu šią knygą dviem metrais (manau tiek knygyne išsiteksiu) 🙂 Labai gerai atbaidė, nes iš tolo šaukia – baisybės, negandos, karas, žiaurumai, neteisybė, prievarta… Aš tai dėkinga už tokius “perspėjimus” (kaip ir Kelio, dar kažkokios – 2020 ar kaip ten).
Ajajajaj Anafora,
Nenorejau isgasdinti.
Isgerk valerijonu ir skaityk, nes tikrai stipri ir gera knyga. Naujas stiprus moteriskas balsas.
Man asmeniskai (o man tai labai sunku skaityti sunkias juodas knygas) tai “Valymas” sauna i mano geriausiu knygu 10.
Na, viskas l. įdomu. Tik vienas dalykas: kuriame Lietuvos knygyne dirba pardavėjas Hakanas? Vardas, kiek suprantu, švediškas. Rytoj šeštadienis, norėčiau su juo pasišnekėti apie S. Okasanen ir jos knygą. Gal recenzijos autorė (-ius) galėtų parašyti daugiau apie tą Hakaną?
Kaimiete, knygu ziurkes ne tik LT gyvena 🙂
O žinot, kad jau bus statomas filmas pagal šią knygą?
As jau irgi nusipirkau, dabar galvoju, ar skaityt be eiles, ar bent jau sita knyga, kur dabar skaitau pabaigti 🙂
Aš irgi įterpiau kitą knygą. Perskaičiau “Moters šviesa”, baiginėjų “Saulėlydį” ir tada grįšiu prie Valymas 🙂
o kodel neskaitei Valymo istisai?
Dėl visko kaltas Marquezas, kai pradedu skaityt knygą, kuri nelabai “kabina”, tada šalia jos atsiranda kita krūva. Po truputį ir prie “vienatvės” prisijungė “Baltas tigras”, “Juodmedžio bokštas”, “bėgantis paskui aitvarą”, “Kalifo rūmai”. Tada laimėjau “Valymas”, sakiau pulsiu skaitysiu ir tada grįšiu prie krūvos. Tuomet užėjo neskaitadieniai, iš to gobšumo, nebežinojau, ką skaityt. Tuomet įvyko tas Seilėtekio sandėris. Gavau knygą “Moters šviesa”, galvoju, plona, paskaitysiu, gal pramuš neskaitadienius. Perskaičiau, pramušė, griebiu jautį už ragų. Nusikratau to sandėrio ir grįžtu prie “valymas”. Tiesiog nesinori prie jos sėsti atmestinai ir skaityti “ant greičio”, knyga tikrai įdomi, todėl dabar skaitysiu ištįsai ir po to grįšiu prie krūvos su Marquezu 🙂
Dori, tai nebutina buvo tuo sanderiu uzsiimti dabar. Mane sazine grauzia, jog as tavo skaitymo srove gadinu 🙂
Būtina, kitaip vėl pastrigsiu ir atidėliosiu. nedaug liko (nesakysiu iki kiek, 100psl ar knygos pabaigos0, tada parašysiu verdiktą 🙂
oho, kaip sudetingai viskas vyksta. o kaip cia taip seiletekis? gi pries kelias dienas sakei, kad NESKAITYSI!!!!
Sakiau, bet negi neskaitei KŽG mesto išūkio? 🙂 vakar skaitydama jau galvojau viskas, rašysiu, kad pasiduodu, nebegaliu kankintis. Bet dabr pagavo azartas, skaitau toliau 🙂
kur tas issukis, pramiegojau tikriausiai… prie meiles ispazinimo?