Category: Su knygom susiję reikalai

Location 2

~ kzL ~ 5 Comments

Šiandien mano sporto klubas buvo patapęs skaitymo klubu. Na, šiaip labai dažnai pastebiu, kaip sporto klube žmonės, mindami dviračius ar kitaip bandydami į savo sveikėjantį kūną pasikviesti sveiką sielą, skaito laikraščius ir žurnalus, bet šiandien net du sportininkai skaitė knygas tuo didžiai mane nustebindami. Žmonių buvo gal penkiolika, o gal ir mažiau, du iš jų skaitė knygas, o dar kokie trys -keturi laikraščius ir bulvarą. Skaitantis klubas 🙂 Aišku, džiaugias širdis, matydama skaitančius žmones, bet tokio skaitymo aš nelabai suprantu, nes pati nelabai taip galėčiau. Nes, nors ir esu moteriškos lyties žiurkė ir, pasak moterų žinovų, galiu dirbti kelis darbus vienu metu (ką ir darau dažniausiai), bet sportuoti ir skaityti tai nesugebu. Pagarba sugebantiems 🙂 Vienas skaitytojas skaitė kaškokią storą grožinės literatūros knygą, o skaitytojos knygos pavadinimo taip ir nepavyko išvysti, nors aš iš smalsumo vis šmirinėjau aplinkui mojuodama rankomis ir bandydama įžiūrėti knygos pavadinimą. Nepavyko :(. Pamačiau tik kažkokį graikiško biusto pavikslą cezarį kokį ar kažką panašaus. Na, knyga gan rimtai atrodė su tais biustais, todėl dar labiau nustebau 😐

Nors skaitau visomis įmanomomis ramybės akimirkomis (maitindama kukulį, kramtydama pusryčių sumuštinį ar žiūrėdama žinias 😀 😀 :D), skaityti sporto klube aš nemoku. Na, galėčiau ant patogios sofutės prie administratorės, bet tikrai ne ant dviračio. Na, ir ant dviračio galėčiau, bet tik ne mindama. O gaila, tiek spėčiau suskaityt per tą valandžiukę…

Gal tu sugebi skaityti “aktyviai”?

|tik sportuojanti sportininkė|

Lost in translation

~ knyguziurkeG ~ 11 Comments

Šiandien pabaigiau skaityti J.Austen knygą “Protas ir jausmai”.  Kaip tik ją skaitysime greitai knygų klube, tai, pamaniau, jog laikas pradėti skaityti ją dar kartą.

Viršelis man labai patiko. Toks miglotai romantiškas ir svajingas, bet ne per daug pasaldintas

Perskaičiau labai greitai, o dėl to, manau, jog turėčiau dėkoti žaviam ir lengvam J.Austen rašymo stiliui.

Šįkart skaičiau lietuviškąjį knygos leidimą (Alma littera, 2009. Vertė Danguolė Žalytė), o kadangi man kolegė knygų žiurkė mane išmokė paisyti vertimo, tai aš neišvengiamai pradėjau prie jo kabinėtis. Vertėja D.Žalytė yra patyrusi,  2008aisias metais net  apdovanota lietuvių PEN centro premija “Metų vertėjo krėslas” (už Salman Rushdie romaną „Klounas Šalimaras“), bet aš skaitydama kliuvau už teksto. Nenusimanau vertimo klausimuose, tad kalbu iš skaitytojo “varpinės”.

Pirmiausia man užkliuvo vienos pagrindinės veikėjos vardas. Originale- Marianne, o lietuviškame vertime- Marianė. Na man ta “ė” vardo pabaigoje labai nepatinka, “a” dar galėčiau suprasti… Pagooglinau vardą “Marianė”, tai visai nedaug jų tokių yra. Radau dar vieną, bet ir ta- iš Alma littera knygos vertimo.

Šiaip tai man vertimas pasirodė gal ir visai nieko, bet keletoje vietų tikrai užkliuvo,buvo akivaizdu, kad vertimas keistokas, tad pasiėmiau angliškąjį leidimą ir palyginau:

Originalas :  “With me!- in the utmost amazement-well sir-be quick- and if you can – LESS VIOLENT”

Vertimas: “... ir jei galima… ne taip AISTRINGAI”

Suprasčiau, jei būtu verčiama “ne taip dramatiškai”, bet žodis “aistringai” tikrai čia netinka.

Originalas: “Though uncertain that anyone were to blame, she found fault with every absent friend. They were all thoughtless or indolent.”

Vertimas: “Suprasdama, kad žmonės niekuo dėti, ji vis pyko ant visų.Arba nedėmesingi, arba tinginiai”. Čia, manau, tikrai grubiai versta.

Kliuvo man ir tai, kad vertėja kai kur sudalindavo J.Austen sakinius į trumpesnius, o tai, sakyčiau, labai svetima J.Austen kalbos tėkmei. Erzino ir tai, kad Bartono kotedžas buvo sulietuvintas, o Barton parkas – paliktas be “-as”.

Kaip matote, čia MarianĖ žymiai geresnė

Jei skaitydama užtikdavau minėtas vertimo silpnąsias vietas, tai tik akim pavartydavau, bet kai pamačiau šitą, tai net garsiai namuose pradėjau piktintis:

Originalas: “Marianne was in every respect materially better, and he declared her entirely out of danger.” (Kontekstas: Marianne keletą dienų sunkiai sirg0)

Vertimas: “Marianė buvo daug geresnė, ir ponas Haris paskelbė, kad pavojus nebegresia“. Būt įdomu sužinoti, už ką ta MarianĖ 😉 buvo geresnė. Paprasčiausia juk būtų buvę pasakyti, jog ji jautėsi geriau.

Apie pačią knygą parašysiu šiek tiek vėliau, nes dabar niekaip negaliu ramiai prisėsti,  esu apsikrovusi studentų darbais. Bet iškart pasakau, (kad niekam nekiltų abejonių, ar reikia skaityti “Protą ir jausmus”) kad knyga labai žavinga, miela ir pilna J.Austen išmoningos ironijos.

K.Ž.G

Lentynos

~ knyguziurkeG ~ 16 Comments

Vakar namuose atsirado nauja knygų lentyna (tokia nelabai tradicinė), ir tai mane įkvėpė palandžioti po internetą ir paieškoti visokių įdomių sprendimų knygų laikymui. Tenka sau pačiai pripažinti, jog esu konservatorė knygų lentynų reikaluose: namuose daugiausia gražios, bet nelabai kuo išsiskiriančios knygų spintos ir lentynos. O kai internete radau visas šitas nuostabias lentynas, tai savo akyse tapau ne šiaip konservatore, o užkietėjusias konservatore. 🙂

Knygų lentyna laiptuose
Šiek tiek matematikos

Man, bibliotekininkės anūkei, rankos nekyla knygas pagal viršelio spalvą rūšiuoti.
Beveik senovinė spinta
Latvio dizainerio Stanislav Katz lentyna

K.Ž.G

Apie tai, kaip atsidūriau storoj knygoj

~ kzL ~ 8 Comments
Laukuva

Yra ant Lietuvos žemės leidžiamos tokios storos knygos žaliais viršeliais (na, atrodo, visos jos žaliais viršeliais) apie Lietuvos valsčius. Viena tokia knyga, t.y. dvi storos knygos yra apie mano mamos gimtąjį miestelį – Laukuvą (tikriausiai visi žinote žymiąją A. Vilčinsko dainą “ten kur laukas – Laukuva”). Ten pat yra ir knygų spinta “ant aukšto” pas mano močiutę :).

Taigi, kai vieno vizito pas močiutę metu pamačiau tokią storą knygą iš karto susidomėjusi puoliau ją vartyti, tuo labiau, kad močiutė vis burbėjo, kad knygos sudarytojai labai jau prie jos pristoję, nes ji turinti šviesią galvą, daug prisiminimų (ir tinginčių prisimint kaimynų, kurie visi sudarytojus pas močiutę siunčiantys) ir nuotraukų. Dažnai su tokiomis knygomis elgiuosi kaip su telefono knyga – atsiverčiu gale vardų suvestinę ir žiūriu, ar daug bendrapavardžių yra. Dažniausiai daug nebūna, nes pavardė tikrai nėra Kazlauskaitė ar Jankauskaitė (o tarp žiurkių tokių pavardžių ir nebūna 🙂 ). Na, matau sąvade, kad yra tokia Žiurkytė Žiurkauskaitė, mano bendravardė ir bendrapavardė. Aišku, verčiu nurodytą puslapį ir… randu save! Aha, ta šventa mergaitė lietuvaitė trumpiausiu sijonu visam puslapy tai aš (malonu susipažinti 🙂 ).

Nuotraukos istorija tokia, kad visi tarybiniai vaikai (spaliukai ir pionieriai) prie Komunijos eidavo slapčiomis, dažniausiai pas močiutę kaime. Kiek atsimenu, lygtais buvau baigus dvi ar tris klases, tai ten vaizduojami gūdūs 1987 m. ar kokie 88 m. Vasarojome kaime pas močiutę ir kas rytą drebėdavom šaltoje bažnyčioje, kur malonus kunigėlis mums aiškino tikėjimo tiesas ir per neįtikėtinai “krūtą” aparatą rodydavo “vidiaką” apie Kristaus gyvenimą.

Mergelės lelijėlės

“Vidiakas” buvo įdomiausia sėdėjimo neįtikėtinai šaltoje bažnyčioje dalis. Prisimenu, kad besėdint klauptuose spoksodavau į ant altoriaus užrašytą žodį “kryžius” ir bandydavau sudėlioti iš žodyje esančių raidžių kuo daugiau žodžių (iki šiol tokia asociacija su ryžiais man kyla :)). Dar su pussesere, kurią matote nuotraukoje man iš dešinės, regzdavome įvairius pabėgimo iš pamokėlių sąmokslus, nes turėdavom daug reikalų miestelio parduotuvėje (ūkinių prekių skyriuje pardavinėjo labai gerą laką nagams :D) ar (neįtikėtina, bet tikra!) knygyne! Laukuvos knygynas buvo žaliam mediniam pastate pirmam aukšte palipus “išeiginiais” laiptais (tais, kurie iš gatvės pusės, paprastai namiškiai pro juos nevaikšto). Ir tame knygyne būdavo deficitinių kalendoriukų! Atsimenu, kaip man drebėjo rankos, kai užėjus radau visą seriją kalendoriukų su oro balionais. Ech, maži džiaugsmai…

Taigi, grįžusios po komunijos buvom tradiciškai nufotografuotos savo dėdės Lino. Kas galėjo pasakyti, kad po beveik dvidešimties metų būsim valsčiaus žvaigždės 😀

|valsčiaus žiurkytė|

Mielos leidyklos arba dovanas siųskite adresu…

~ kzL ~ 6 Comments

Mano svainis neseniai gavo dovanų. Na, dovanas visada malonu gauti, bet čia jau aš supapavydėjau (baltai, žinoma 🙂 ), nes dovana buvo gauta iš leidyklos! Apie dovaną galite paskaityti čia. Žinoma, aš labai džiaugiuosi, kad kiti gauna dovanų, bet aš irgi noriu :), todėl visų žiurkių vardu kreipiuosi į leidėjus:

Mieli leidėjai, mes irgi mielai priimtume dovanojamas knygas su gražiais viršeliais ir nelabai (geriau jau stenkitės, kad būtų gražūs 🙂 ). Mielai knygas perskaitysime ir pakomentuosime savo bloge (pažadame komentuoti nešališkai (kas ne visada gali jums patikti :)), o paskui net padovanotume savo blogo skaitytojoms ir -jams. Taigi, siųskite dovanas adresu:

Fantastiškoms knygų žiurkėms

Jaukiausia miesto biblioteka

Ketvirtoji grindų lentelė iš kairės 🙂

Labai laukiam!

|nekantraujanti žiurkelė|

Mėgstamiausios knygų vietos 3: Girulių biblioteka

~ kzL ~ 12 Comments
Girulių biblioteka

Tikriausiai visi esat kada nors girdėję Girulių pavadinimą. Giruliuose gi didžioji dalis pajūrio pionierių stovyklų būdavo, ar ne? 🙂 Iki šiol į Girulius važiuoja 4 maršruto autobusas – dūmindamas puškuoja į tą Girulių kalną, nuo kurio leidžiantis matosi jūra – ech, kokioj romantiškoj vietoj yra mano biblioteka.

Keliukas į biblioteką

Taigi, kaip matot iš nuotraukos, ji yra visai šviežia. Kiek girdėjau, ją Girulių bendruomenei kažkas už kažką pastatė, nelabai žinau, nelabai man ir rūpi, svarbu, kad toks nerealus objektas Giruliuose atsirado. Aišku, mano biblioteka labai labai toli nuo manęs, bet užtat, kaip aš laukiu, kada važiuosiu į uošviją ir keliausiu į biblioteką! Šią žiemą tai tiesiogine prasme teko klampoti 🙂 Čia užsnigtas keliukas 🙂 Ir varvekliai ant stogo…

Varvekliai

Mano bibliotekoj yra labai faina bibliotekininkė. Jauna, maloni ir visai nepikta, kaip kartais būna bibliotekose :). Atrodo, tokia užkampio mažytė bibliotekėlė (na tikrai mažytė, pirmą kartą atėjus pagalvojau, nu, ir kaip čia galiu ką nors įdomaus rasti keliose lentynose!!!), bet tikrai randu daug naujų knygų. Didžioji šiais metais perskaitytų knygų dalis buvo iš bibliotekos!

Dar man labai patinka, kad joje yra vaikų skyrius.  Atskiram kambariuke yra gražus vaikiškas kilimas, daug vaikiškų knygelių ir žaisliukų. Kai vasarą ten nukeliaudavau su savo kukuliu, tai mama keliauja kuistis prie savo lentynų, o mažulė – prie savo 🙂 Super! Atrakcija mums abiem. Mama, aišku, galėtų visą dieną ten sėdėt, tik kad kukulio kantrybė tik kokiai valandžiukei tempia.

Kai buvau ten paskutinį kartą, bibliotekininkę radau sėdinčia pustamsy – liepta kiek įmanoma daugiau taupyti. Sakė, kad mėnesį biblioteka bus uždaryta, nes niekas jos, atostogaujančios, nepavaduos. Liūdna. Na, bet mėnesį pakentėsim iš anksto apsirūpinę knygom. Man tik baisu, kad iš viso neuždarytų, nes neteksiu vienos mėgstamiausių savo knygų vietų…

|KŽL|

Knygų išpardavimo rezultatai

~ knyguziurkeG ~ 20 Comments

Vakar Švedijoje prasidėjo kasmetinis knygų išpardavimas. Išvakarėse dar kartą peržvelgiau į pašto dėžutėje rastus katalogus  ir konstatavau, kad šiemet per daug neišlaidausiu. Buvo keletas knygų, kurių norėjau. Dar galvojau nuvažiuoti ten iš pat ryto, šeštą valandą, bet po to persigalvojau. Sėdžiu darbe ir save raminu, jog šiemet tikrai daug nepirksiu, kad turiu knygų, kad pirksiu tik tas, kurių labai labai norėsiu. Kad nepasiduosiu reklaminiams triukams ir neprisipirksiu nereikalingų, mažiau norimų knygų.

Po darbo nuvažiavau į savo pagrindinį knygyną. Žmonių buvo daug, praeiti buvo sunku. Iš pradžių eidama palei vieną stala, prisirinkau iškart net kelias. Bet vėliau dalį iš jų padėjau atgal. Nors skaitau daug knygų apie karalienes, atidėjau į šalį P.Gregory “The Constant Princess”, buvau beimanti L.Tolstoj “Ana Karenina”. Ją jau buvau skaičiusi mokykloje, bet labai greitai, nes nebuvo laiko, o reikėjo per porą dienų spėti perskaityti, nes nagrinėjome mokykloje, tai iki šiol šiek tiek sąžinė graužia, kad be meilės skaičiau. Bet nusprendžiau, jog jei kada ją vėl skaitysiu, tai tik originalo kalba. Tai ir Karenina pasiliko knygyne.

Namo į mano lentynas iškeliavo:

M.Pessl Special Topics in Calamity Physics (nes vienas interneto puslapis, įvertinęs mano mėgstamas knygas, pasiūlė perskaityti ir šitą)

Bodanis “Passionate Minds”

L.Jones “Mister Pip” (nes skaičiau, jog pretendavo į Booker premiją)

O trupinukas gavo Dick Bruna knygutę “Miffy” ir vieną su R.Scarry piešiniais.


Tiesa, dar nupirkau vieną anglišką, bet nesakysiu kokią, nes kada nors galvoju suorganizuoti konkursą čia ir padovanoti ją kuriam nors skaitytojui/-ai.

Išėjau patenkinta savo geležine valia ir sąmoningumu. Ėjau namo tokia džiaugsminga, jog sąžinė dėl išleistų pinigėlių manęs negraužia. Juk pirkau tikrai nedaug, ir knygas atsirinkau protingai, o ne lyg akis išdegusi prie kasos lėkiau su krūva knygu. Žodžiu, buvau patenkinta ir galvojau, kad pradedu elgtis suaugusiškai.

… … …

Tai kurių velnių man vakare reikėjo lįsti į internetinių knygynų puslapius?

Kodėl? Kodėl?

K.Ž.G


Skaitantis miestas

~ kzL ~ 6 Comments
Miesto IQ: skaitantis miestas

Prieš kokią gerą savaitėlę nusipirkau 2010 m. vasario-kovo Miesto IQ. Nusipirkau, nes patraukė akį užrašai ant viršėlio: “Knygos be lapų”, “Kaip atpažinti gerą knygą?” Tik paskui pastebėjau, kad žurnalo tema “Skaitantis miestas”. Tada jau puoliau pirkt 🙂 ir namo parsinešus ir pavarčius juokinga pasidarė, kad ir mes bloge, ir žurnalas tas pačias temas aptarėm: apie elektroninį knygos skaitytuvą, bibliotekas, gerų knygų kriterijus 🙂 Čia tikriausiai kolektyvinė pasąmonė suveikė :).

Šį kartą tikrai neblogas numeris. Straipsnių apžvalga čia.

O čia keletas citatų, kurios skaitant užkliuvo:

“Šiemet Tolerancijos žmogaus titulu įvertintas Tomas Venclova prieš 40 metų savo esė apie kultūrą ir jos foną rašė, kad “miestietiškoji kultūra nėra impresionistiniai miestų peizažai ar architektūros pamonklų apdainavimas, … ją pirmiausia lydi erudicija, ieškojimo drąsa ir atsakingumas, tolydumo pojūtis, taip pat protingo skepticizmo dozė”. (2 psl.)

Beje, Tomas Venclova yra vienas iš nedaugelio man imponuojančių žmonių. Šiandieninėje “Vilniaus dienoje” su juo interviu, žiūrėkite 15 pls.

20 Miesto IQ puslapy – Andriaus Užkalnio tekstas (tas pats, kur apie Angliją parašė). Tai net susijuokiau, kai pamačiau, kad net straipsnyje neapsėjo be išnašų. Jau galvoju apie jį kaip apie išnašų karalaitį 😀 Iš jo straipsnio “Baltos lankos, juodos avys miesto skruzdėlyne”: “Vaikščioju po tą Osakos knygyną, vos ne fiziškai kažkur viduje jausdamas, kad turiu, privalau išmokti tą kalbą (to dar nepadariau), kad dingtų tas baisus jausmas, jog štai esu greta žinojimo, bet jis nuo manęs atitvertas nematoma siena: galiu paimti knygą nuo lentynos ir paliesti, galiu atsiversti, bet jos turinys hermetiškai uždaras”.

“Pavarčius mūsų spaudą atrodo, kad tekstas po truputį nyksta, susilieja ir sutampa su vaizdu. Jo kalba tokia nesudėtinga, kad, anot Somerseto Maughamo, tegalima pasakyti tik tokius paprastus dalykus kaip “tetos lietsargis liko sode””. (Rūta Marcinkevičienė)

“Man atrodo, kad yra daug ir verstinės, ir šiuolaikinės literatūros, kuri panašesnė į autoriaus saviraiškos, kažkokių ieškojimų arba ambicijų rezultatą, bet ar ten yra tikros literatūros – labai dažnai suabejoju.” (A. Mickevičius, leidyklos Versus aureus direktorius, Virginijos Tamšiūnaitės straipsnyje)

“Knygoje “Teksto malonumas” prancūzų semiotikas, literatūrologas R. Barthes’as sako: “Mėgavimosi tekstas – toks, kuris sukelia netekties pojūtį, išmuša iš vėžių (kartais net vargina nuoboduliu), išklibina skaitytojo istorines, kultūrines, psichologines nuostatas, išjudina jo skonį, jo vertybes ir prisiminimus”. Tokios knygos kaip piliulė, kurią sunkiai praryji, bet ji padeda “pasveikti” – praturtėti, daugiau suprasti.” (Virginija Tamšiūnaitė)

“Skaitymas – puiki mąstymo ir vaizduotės mankšta, padedanti atrasti ir palaikyti gyvus gyvenimo orientyrus, vertybes”. (G. Kadžiulytė Apostrofos direktorė)

Tai toks kratinys 🙂 O viskas tvarkingai – žurnale.

|skaitančio miesto žiurkytė|

Apie moters pergalę, D.Brown ir ežius

~ knyguziurkeG ~ 5 Comments
Eovyna (ir niekas kitas) nugalėjo Nazgulų valdovą

Mano kolegė knygų žiurkė L dažnai galvoja apie vertimo kokybę, o aš šitoj srity turiu nelabai rafinuotą skonį. Nors, žinoma, kartais ir man kai kurie dalykai, susiję su vertimu, užkliūna. Pavyzdžiui pirmajame “Žiedų valdovo” vertime į švedų kalbą, kurį atliko Åke Ohlmark, įsipainiojo ,sakyčiau, neatleistina klaida. Keliose vietose buvo sumaišyti įvardžiai, ir Nazgulų valdovą nužudo ne Eovyna, o Meris! Originale rašoma “No man kan kill me”, o vertėjas šioje vietoje “man”  išvertė kaip “žmogus”, o ne kaip “vyras”. Juk Eovyna po to sako: “Su gyvu vyru reikalų tau neteks turėti! Tu žvelgi į moterį. Aš esy Eovyna, Edmundo duktė”. O kadangi Meris buvo ne žmogus, o hobitas, tai pirmajame švediškame vertime jam teko garbė nugalabyti Nazgulų valdovą. Įsivaizduojat kaip apmaudu Eovynai, kai iš jos TOKIĄ pergalę atėmė? Net nekalbu apie pyktelėjusius “Žiedų valdovo” gerbėjus.

Kita istorija susijusi su vertimais yra irgi šiek tiek liūdnoka, mano akimis žiūrint, nors yra labai reprezentatyvus šių dienų knygų leidybos simptomas. D.Brown knyga “Prarastasis simbolis” anglų kalba buvo išleista 2009 rugsėjo 15ąja. Vos po šiek tiek daugiau nei mėnesio – spalio 21ąją -ši knyga jau išversta i švedų kalbą pasirodė knygynuose (Lietuvoje- tik 2010 sausį) Kaip čia taip greitai švedams pavyko išversti? Atsakymas mane gerokai suerzino- knygą vertė šeši vertėjai. Kiekvienam teko maždaug 100 puslapių. Įsivaizduojat? Teisinamasi tuo, kad skaitytojai labai jau nekantrauja, kad jie nenori laukti. Dar kaltinama D.Brown knygos leidykla Random House ir pats rašytojas, nes jie dėl piratinių kopijų baimės atsisakė užsienio leidykloms suteikti išankstinį knygos egzempliorių, kad vertimo darbai būtų pradėti anksčiau. Šeši vertėjai verčia tą pačią knygą ir dar “ant greičio”. Na, tikrau nemanau, jog tokiu budu galima atlikti puikų veikalo vertimą. Netikiu, kad šeši vertėjai gali išlaikyti teksto ir stilistinės kalbos vientisumą.

Bet! Yra viena išimtis. Muriel Barbery knygą “Ežio elegancija”  į švedų kalbą vertė dvi vertėjos, bet šiuo atveju tai, manau, buvo net privalumas. Knygą “Ežio elegancija” sudaro dviejų veikėjų Renée ir Paloma pasakojimai, tad kiekviena vertėja vertė vienos veikėjos mintis. Šitoks variantas man net labai patinka, juk taip gal net labiau pabrėžiama knygus struktūra ir veikėjų kalbiniai skirtumai. Beje, filmas pagal knygą šį mėnesį jau pradėtas rodyti Lietuvoje

Šiaip tai aš, kaip jau minėjau, esu tikrai neišranki vertimams, išskyrus vertimus iš švedų į lietuvių. Jei kada skaitau kokį švedų rašytoją lietuviškai, tai labai jau dažnai vartau akimis ir dūsauju.

K.Ž.G

Niekada man Anderseno nebus per daug

~ knyguziurkeG ~ 13 Comments

Praėjusį šeštadienį buvau antikvariate ir nusipirkau keletą knygų. Viena iš jų buvo H.C.Anderseno “Pasakos”. Būtent jo pasakas man ir mano sesei skaitydavo tėvai. Turėjom namuose vieną seną knygą su labai gražiomis iliustracijomis. Nuo tada Anderseno pasakos man pačios pačios gražiausios. Iš viso H.C.Andersenas jų parašė 168. Mano mėgstamiausia – “Sniego karalienė”, o žiūrėdama sovietinį animacinį filmuką apie drąsų švino kareivėlį net apsiverkdavau, kai popierinė šokėja įsibėgėdavo ir šokdavo į liepsnas, o kareivėlis tuo metu dainuodavo “Да, любимая, да / Heт,любимая, нет “

Taigi, atlikau  H.C.Andersen poveikio mano namams inventorizaciją, tad supažindinu ir jus:

Naujausias mano H.C Andersen pirkinys
knygoje daug gražių iliustracijų. Čia princesė iš pasakos "Kiauliaganys"
Antikvariate pirktoje knygoje radau senovišką skirtuką
Dar turiu ir lietuvišką pasakų leidimą. Jį dovanojo mano sesė

O šitą popierinę pasakų spintą pirkau viename iš internetinių aukcionų.

Praveri spintos dureles, o ten mažutės knygos su Anderseno pasakomis

Dar turiu 12 lėkščių desertui. Suvalgai torto gabalą ir pamatai sceną iš kurios nors pasakos

Dar turiu puodelių su pasakų motyvais

ir mažų padėkliukų arbatos maišeliams

Ir dar namuose yra vienas asmuo, kuris yra Anderseno bendravardis. Bet pats H.C.Andersen čia niekuo dėtas. Tiesiog taip sutapo.

Tad jei skaitysite savo vaikučiams H.C.Andersen pasakas, žinokit, jog yra teoretinė galimybė, jog jie užaugę paskutinius pinigus leis  e-bay internetiniame aukcione, norėdami įsigyti lėkštę su princese ant žirnio.

K.Ž.G

Knygų išpardavimas

~ knyguziurkeG ~ 5 Comments

Vasario mėnesį Švedijoj kiekvienais metais būna visuotinis knygų išpardavimas. Tai reiškia, jog kiekvienas knygynas gerokai sumažina kainas kai kurioms knygos.

Vasaros pabaigoje leidyklos nusprendžia, kurias knygas atidės išpardavimui, o vasario pabaigoje, iškart po atlyginimo dienos, prasideda beprotiškas knygų pirkimas. Išpardavimo metu surenkama nuo 6,5 iki 8,5% metinės apyvartos. Pavyzdžiui 2007 aisias buvo parduota knygų už 181 milijoną kronų. Kai kurie knygynai atsidaro vidurnaktį, tad pirmieji pirkėjai renkasi prie durų į ilgas eiles ir laukia, kada durys atsidarys. Pati esu tokioje eilėje stovėjusi, ir jausmas yra neapsakomas!

Išpardavimas 2009 viename mano mėgstamiausių knygynų

Keletą savaičių prieš išpardavimo pradžią į kiekvienus namus yra išsiunčiami knygų katalogai su gerokai sumažintomis kainomis. Ir nors pasižymiu norimas knygas, vistiek nuėjusi prisiperku kitų. Būtent per tokį išpardavimą esu įsigijusi tris Dostojevskio knygas už maždaug 12 litų, storą knygą apie gotikos meną, apie Švedijos istoriją, dar kažkurią I.Bergman knygą ir t.t. Su draugais nusprendėm, kad būtent per knygų išpardavimą pirktos knygos ilgiausiai užsiguli neskaitytos. Praėjusiais metais nusipirkau tikrai gerų knygų: I.McEwan “Šestadienis”, E.M.Forster “Kambarys su vaizdu” ir T.Mann “Budenbrokai”,  tai nesigailėjau. Pažiūrėsim, kaip taip bus šiemet.

Iki vasario 25-osios liko tik kelios dienos.

Плакали мои денежки 😉

K.Ž.G

Vilniaus knygų mugė 3: nieko rimto

~ kzL ~ 6 Comments

Kadangi ketvirtadienį kukulių bibliotekėlė labai praturtėjo leidyklos Nieko rimto (piešinukas viršuje -iš leidyklos puslapio) knygutėmis, tai mielos leidyklos merginos leido man pasirikti skirtukų, kurie tokie pat gražūs, kaip ir jų knygutės. Keletą išrikiavau čia:

O tada tos pačios mielos merginos patarė pasiimti dar du gražius skirtukus:

Nes kitoj pusėj – du skanūs Sigutės Ach receptai. Na, dar negaminau, bet tikiuosi, kad pagaminsiu ir kad skanūs :). Ir jūs papandykite!

 

Hmm. Tikiuos matot, kas parašyta, jei ką, perrašysiu raidelėm 🙂

|Išalkusi žiurkytė|