Vakar buvo keletas svarbių premjerų.
Pirmoji- Valgiau šiųmetinių braškių su plakta grietinėle.
Antroji- skaičiau hamake mūsų sode. Po truputį pradedu tikėti, kad vasara ateis.
K.Ž.G
Category: Su knygom susiję reikalai
Knygų žmonės Vilniuje 5: Literatų gatvė
Tikriausiai gražiausia mano gatvė Vilniuje. Viena iš gražiausių, tikrai. Joje galiu ilgiausiai stoviniuoti kaip kokiam knygyne ar bibliotekoje ir žiūrėti, grožėtis ir tyrinėti. kas esat matę, tai žinot, kodėl, o kas nematę. Ateikit pažiūrėt – superinė gatvė.
Labai sunku atrinkti, ką įdėti į postą… Nes visi man gražūs. Na, beveik :)…
Ir kiti 🙂
Knygų žmonės Vilniuje 4: Pranciškus Skoryna
1522 Pranciškus Skoryna įkūria pirmąją spaustuvę mieste. Miestas tampa vienu žymiausių knygų spausdinimo centrų Europoje.
Buvo toks dėdė, pasirodo, labai svarbus lietuviškai knygai. Dabar žiūri į mus iš atminimo lentos, kabančios vėlgi ant Rotušės aikšės namo.
|lentų skaičiuotoja|
Share books be happy arba Bookcrossing
Viena mūsų skaitytoja mums užrodė tokį puslapį BookCrossing.com. Sako, parašykit, pasidalinkit su kitais tokia nuostabia idėja. Jau senokai taip sakė. Idėjos mano galvoje, kaip ir knygos stovi eilėje. Būna, kad kas nors atsitinka, kad knyga/idėja staiga peršoka per visas prieš ją stovinčias – tada jau jos laikas. Taip ir šį kartą – tiesiog visiškai atsitiktinai radau tokią keliaujančią knygą. Na, tas atsitiktinumas irgi įdomus. Knausiojausi MintVinetu lentynose ir žiūriu, ogi “keliaujanti knyga”. Hmm, pagalvojau, negi kažkas rado ir atnešė parduoti? Bet kainos ant nugarėlės nėra? Hmm, jei pasiimčiau, nes pagal BookCrossing tai galiu daryti, ar nebus taip, kad pavogiau knygą iš MintVinetu? Neklauskit dėl kokios priežasties tiesiog nepaėmiau ir nepaklausiau knygų barmenės Aistės, ką ta knyga ten veikia. Neklauskit, kodėl nepaėmiau ir napažiūrėjau 20 cm į kairę nuo knygos buvimo vietos, kur ant didelio lapo parašyta, kad čia BookCrossing knygų lentyna. Tuo metu aš mačiau tik tą vieną vienintelę knygą, kurią bijau pavogti 🙂 🙂 🙂
Kitą kartą, kai nuėjau į MIntVinetu, o nueinu, kai tik einu pro šalį, nusėlinau (tikrąja ta žodžio prasme) prie lentynos pažiūrėti, ar kas nors vietoj manęs “pavogė” knygą. 🙂 Aha, nepavogė. Įdomu. Bet kainos vis dar nėra. Tada paklausiau kitos knygų barmenės ir ji patvirtino, kad čia Bookcrossing knyga, kurią galiu neštis nepavogdama, jei tik noriu. Tada jau man atsivėrė akys ir pamačiau visus užrašus ir skiriamuosius ženklus. Vienas moralas man sukasi galvoje: VISADA ŽIŪRĖK IŠPŪTUS AKIS, DAIRYKIS IR KLAUSK, KAI NEŽINAI! Gal man ant delno užsirašyti ir laikas nuo laiko perskaityti, kad nepamirščiau?
Taigi. Jei sugalvoji, kad nori paleisti savo knygą kelionei, tada prisiregistruoji minėtame puslapyje, užregistruoji knygą – gauni specialų numerį ir užrašai jį knygoje, taip internete gali sekti, kur tavo knyga keliauja. 
Iš lentynėlės pasiėmiau dvi knygas. A. Marininos Miesto tarifas ir vieną kukuliui apie traukinuką. Štai kas Marininos puslapyje internete:
Existing journal entries…
I found this book at an OBCZ in Lithuania. It was labelled but did not have an BCID.
It’s a detective story, written in Lithuanian.
Journal entry 2 by 
KiwiinEngland
from Dublin, Co. Dublin Ireland on Saturday, May 01, 2010
Released about 7 days ago (5/1/2010 7:00:00 AM BX time) at OBCZ-MintVinetu in Vilnius, Vilniaus LithuaniaReleased on the OBCZ shelf in this bookshop/cafe. I enjoyed the cinamon tea.
The bookshelf is to the right as you walk in the door, on the wall by a sofa. The OBCZ is identified with yellow tape around the bookshelf and a big bookcrossing sig
If you aren’t familiar with Bookcrossing, take a few minutes to check out this very cool site. Bookcrossers LOVE books, and more than anything, they love to read books and then set them free for other people to find and enjoy. I would love it if you would leave a journal entry — you can say where you found the book or how you liked it when you read it.
___________________________________________________________
Visą reikaliuką užvedė Ron Hornbaker su savo žmona 2001 m. kovą. Ron žinojo apie tokius mano akims crazy dalykus kaip pinigų sekimas internete pagal kupiūros numerį, disposable cameras (čia vienkartiniai fotikai?) sekimą ir pan. Jis pagalvojo, ką dar žmonės norėtų sekti ir žvilgtelėjo į savo knygų lentyną :). Na, toliau viskas kaip ir aišku. Dabar šitame pasauliniame knygų judėjime dalyvauja 858,547 knygiai, kurie į pasaulį paleido daugiau nei šešis milijonus knygų.
Tiesa, yra ir tokių, kurie smerkia tokį knygų dalinimosi būdą, motyvuodami tuo, kad toks dalinimasis gali sumažinti knygų tiražus, o tuo pačiu ir honorarus, mokamus autoriams, prilygina BookCrossing tokiam monstriukui Napster. Aš taip nemanau. Kad paliesti knygą kelionei, reikia ją nupirkti. Bookcrossing idėja man labiau primena mobilią biblioteką, juk bibliotekoje esančią knygą irgi perskaito daugybė žmonių (na, ne visas 🙂 ), jei sutikti su kritika, tai ir bibliotekas reiktų uždaryt. Kaip tau atrodo?
Dabar svajoju atsitiktinai surasti tokią keliaujančią knygą. Na, ne MintVinetu knygyne, bet kur nors ant suoliuko parke, ar kavinėje. Pirmiausia paleisiu kokią nors savo knygą keliauti, o paskui jau lauksiu svajonės išsipildant 😉
|sekanti paskui keliaujančią knygą|
Politikai skaito…
Britanijoje rinkimus, kaip žinia, laimėjo konservatoriai, antroje vietoje liko leiboristai, o trečioje -liberalai demokratai. Vos prieš keletą dienų Nick Clegg – liberalų lyderis -pačiame rinkimų įkarštyje rado laiko parašyti straipsnį The Guardian ir papasakoti, kodėl jis labai mėgsta Samuel Beckett kūrybą. N.Clegg rašo: “It’s that willingness to question the things the rest of us take for granted that I admire most about Beckett”.
Konservatorius David Cameron į negyvenamą salą pasiimtų ‘The River Cottage Cookbook’, o G.Brown labai mėgsta rašytoją Lewis Grassic Gibbon.
John F.Kennedy mėgo Stendalio “Raudona ir juoda”, bibliotekininkę vedusiam G.Bush labai patiko Camus “Svetimas” (straipsnyje pabrėžiama, jog tai gana netikėta ir gal net nelabai tinkama JAV prezidentui, kadangi knygoje pagrindinis veikėjas nužudo arabą), Bill Clinton mėgstamiausia knyga G.G.Marquez “Šimtas metų vienatvės” (pasirodo, mes su Billu turim panašų knygų skonį).
Mūsiškė Dalia Grybauskaitė viename interviu pasakė, jog mėgstamiausiosyra tos knygos, kurias ji skaitė jaunystėje ir paminėjo Hemingvėjaus “Senis ir jūra”, Egziuperi “Mažasis princas”, Tolstojaus “Karas ir taika”, o paskutinė skaityta knyga Obamos kalbos “The change we believe in”.
Ar kuris nors politikas prisipažintų skaitęs Twilight, Da Vinčio Kodą ir S.King knygas?
K.Ž.G
//
Knygų žmonės Vilniuje 2: Фёдор Миха́йлович Достое́вский
Štai ta atminimo lenta, kuri mane einančią sustabdė akimirkai, ta pati, kurią šiandien lyjant nufotografavau. Aš tikrai neįsivaizdavau, kad F. Dostojevskis yra buvęs Vilniuje… Eilinį kartą galima įsitikinti, kokioj kryžkelių kryžkelėj gyvenam. Štai ji:
Negaliu labai pasigirti, kad esu skaičius krūvas Dostojevskio knygų, esu skaičius tik Idiotą mokykloje. Dabar užsisakiau Nusikaltimą ir bausmę, kai tik bus pas MintVinetu. Tiesiog tai knygai irgi turi ateiti eilė, kaip ir visoms kitoms besigrūdančioms. Užtat prisiminiau namuose turinti Dostojevskio biografiją, kurią perskaičiau iki 192 psl. – ten radau užlkištą knygos atvartą 🙂 Atsimenu, kad pradžioj buvo labai įdomu, o paskui nebelabai, bet reiks vėl pavartyt, kad jau ištraukiau iš lentynos 🙂
|vis dar spoksanti į namų sienas|
Knygų žmonės Vilniuje: Jurga Ivanauskaitė
Vieną dieną vaikštinėdama po senamiestį pamačiau tokią atminimo lentą ir perskaičius pavardę joje labai nustebau. Nesitikėjau tokios perskaityt. Apie tą lentą kada nors vėliau, o šį kartą, eidama į parduotuvę pastebėjau, kad jau kabo atminimo lenta ant namo, kuriame gyveno Jurga Ivanauskaitė. Toj pačioj gatvėj, kiek tolėliau, aukštai iškėlęs uodegą Jurgos skverelyje stovi Jurgos katinas. Gražiai sutvarkytas sverelis, tik kad aplink skverelį aplinka tokia nelabai, o ir suoliukai nekokią publiką traukia… Bet, tikiuosi, kad čia tik šiandien. O dabar – lenta ir katinas 🙂
|besidairanti į namų sienas – miau|
PS atsakymas Eglei 🙂
Pasakos ir pletkai
Jau anksčiau rašėme, kad šių metų premiją A.Lindgren atminimui laimėjo Kitty Crowther.Birželio pirmąją jai apdovanojimas pagaliau bus įteiktas.
Šiaip tai kasmet apdovanojimą įteikia sosto paveldėtoja (jaučiuosi lyg pasaką sekčiau) princesė Victoria. Bet kadangi ji šiemet labai užsiėmusi savo vestuvių planavimu (tikėkimės kad gyvens ilgai ir laimingai), tad apdovanojimą vietoj jos įteiks jos sesė princesė Madeleine. Ta pati Madeleine, apie kurią rašė turbūt visi laikraščiai, nes ji prieš savaitę nutraukė savo sužadėtuves dėl sužadėtinio neištikimybės (o čia tai jau visai nepasaka).
Savipagalbos knygų niekam iš principo nerekomenduoju, tad vietoj jų princesei pasiūlyčiau paskaityti H.Fielding “Bridget Jones dienoraštį” tam kad šiek tiek pasijuoktų, tam, kad patikėtų, jog kiauliškai besielgiantiems teks sumokėti už savo poelgius, ir tam, kad neprarastų vilties, jog kada nors susitiks tą savo vienintelį.
K.Ž.G
Skola – ne rona, neužgis
CNN rašo, kad pirmasis JAV prezidentas George Washington, pasirodo, yra negrąžinęs dviejų knygų, kurias prieš 221 metus pasiskolino iš New York miesto bibliotekos. Viena iki šiol negrąžintų knygų yra “Common Debates” dvyliktasis tomas, o antroji vadinasi “Law of Nations”.
Vienoje senoje rūsyje laikytoje knygoje buvo surašyta, kas ir kokias knygas skolinuosi nuo 1789-ųjų liepos iki 1972-ųjų balandžio. Prie anksčiau jau minėtų knygų buvo tiesiog parašytas žodis “Prezidentas”.
Tuomet už negrąžintą knygą buvo skaičiuojama dviejų pensų skola už vieną dieną, tai dabar buvęs prezidentas bibliotekai yra skolingas 4,577 dolerius.
Skaitau ir bandau įsivaizduoti, kaip George Washington prisimena negrąžinęs knygos, ir kaip jam darosi nepatogu, ir net šiek tiek gėda. Puikiai jį suprantu, juk tiek visokių reikalų žmogus turi, tad sunku prisiminti tas knygų grąžinimo datas.
Įdomu, ar tuometiniai bibliotekininkai siuntė priminimus skolininkams? “Na, tai kuris iš mūsų parašys prezidentui ir primins jam, jog jau laikas grąžinti knygas? Kuris išdrįs?”
K.Ž.G
1000+1=1001
Tik pažadėkit, kad niekam nesakysit, ir aš pakuždėsiu, kad negalėjau praeiti pro truputį nupigintą 1001 knyga, kurią privalai… Na, galvojau, galvojau, ar tikrai man šitos knygos reikia. Tikrai įtemptai galvojau. O apsipręsti padėjo, kad knyga gausiai iliustruota. O iliustracijos ne tik knygų viršeliai, autorių nuotraukos, bet ir filmų akimirkos, paveikslai ir visokie kitokie pavyzdžiai įtakoti į sarašą įtrauktos knygos. 
Taigi, knyga apima gerokai daugiau nei šiaip knygų sąrašą. Beje, knygos viršelis yra A. Burgess Clockwork Orange viršelis (o dar vakar pagalvojau, kodėl viršelis vienaakis?)!
Taigi dabar turiu daug gražaus vartymo. Kai turiu vieną laisvą minutę, kurios per mažai knygos skaitymui, galiu perkaityti kokį nors knygos pavadinimą, apie kurį niekada nieko nesu girdėjusi.
Čia buvo 1000 ir viena. O kas tas tūkstantis? Čia kita knyga, kurią pasiskolinau iš draugės.
Tai pasaulio rašytojų žinynas Kas kada kieno parašyta. Įdomi informaciniu atžvilgiu, nes visai be jokių iliustracijų ir nuotraukų, kurios pabrangintų knygą, bet kartu ir padarytų ją šimtą kartų įdomesne. Ne, tūkstančiu kartų, nes tiek autorių knygoje įtraukta. Žinynas kitoks, nei įprasta, kaip sako užrašas ant knygos: “šio biografinio rašytojų žinyno sudarytojus visų pirma domino autorių kelias į populiarumą ir svarbiausių jo gyvenimo įvykių įtaka kūrybai. Čia aptiksite įdomių dalykų, kurių paprastai nėra solidžiose enciklopedijosem žinynuose, literatūros vadovėliuose: pateikiama informacijos ne tik apie rašytojų gyvenimą ir kūrinius, bet ir apie šeimos narių tarpusavio santylius, meilės nuotylkius, atsitiktines darbovietes, ligas, baimes, nuoskaudas, finansines nesėkmes ir pirmuosius pripažinimo ženklus.” Hmm… nejaugi nebuvo nė vieno finansiškai sėkmingo prieš pradedant rašyti? 🙂
Smagu, kad knygoje visi vardai pateikiami kiek įmanoma arčiau originalo, na, žinoma, rusai nesurašyti kirilica, o japonai hieroglifais; kaip vardą skaityti parašyta šalia, skliaustuose. Tiesa, tas ne visai enciklopedinis, daugiau bulvarinis svarbių gyvenimo momentų atrinkimas ir aprašymas kartais prajuokina, kartais nustebina, kartais dar kokį jausmą sukelia, bet iš pradžių skaityti tikrai gana keista :). Pvz.: “visą gyvenimą buvusi beisbolo aistruolė, 1968 m. Moore pagerbta per sezono pradžios rungtynes – jai patikėta pradėti žaidimą” :). Bet ir labai įdomu, pvz. apie Iriną Ratušinskają: “Šaltoje vienutėje poetė sukūrė 250 eilėraščius. Užrašydavo juos degtuku ant muilo gabalėlio, išmokdavo atmintinai, o muilą sunaudodavo”.
Ypatingai daug vertės knygai suteikia prie autoriaus surašyti jo kūriniai, kuriais metais išleisti, pažymima, kas ir kada išleista lietuviškai. Žodžiu, knygą irgi smagu pavartyti, atrasti ką nors naujo. Kai negali skaityt knygų, džiaugies nors apie jas skaitydamas.
|ššš, tik niekam nesakyk|
Ekskursiją į vieną gražiausių vietų žemėje
Pamenat, kai buvom maži ir galvojom: “Kaip bus gerai, kai suaugsim, tada nereikės valgyti sriubos ir galėsiu eiti miegoti labai vėlai”. Ir nors suaugusiškas gyvenimas turi savo pliusų, neabejotina, jog kai kuriuos gražius dalykus praradome. Pavyzdžiui, ekskursijas. Pamenta tokias? Kai į kuprinę įsidėdavai sumuštinį, dar atsigerti ir burzgiančiu autobusu (kuo toliau autobuse sėdi, tuo esi “kietesnis”) važiuodavai į kokio nors poeto gimtinę/muziejų/gamyklą.
Tai ko mes čia apie tas ekskursijas kalbam? Ogi todėl, kad po Velykų mes, knygų žiurkės, buvome ekskursijoje ir aplankėme vieną gražiausių vietų žemėje- tikriausią KNYGŲ SPAUSTUVĘ. Įsivaizduojat?
Vieną gražią dieną susitikom (buvom jau porą metų nesimačiusios) ir kalbėdamos apie visus gyvenimiškus pokyčius nuvažiavom iki Gargždų, kur yra pastatyta Print-it spaustuvė. Įsivaizduokit, vos įeini pro duris ir iškart pajunti naujų knygų kvapą (oi kaip reikėtų taip kvepiančių kvepalų!). Einam koridoriumi, o ten-lentynos su naujomis knygomis.
Direktorius ekskursiją pradėjo nuo vietos, o dar tiksliau, kompiuterio, kur prasideda knygos kelias spaustuvėje. Dabar tą knygą paprasčiausiu elektroniniu būdu atsiunčia. Anksčiau tai vargas būdavo: vienuoliai ranka perrašydavo, o po Johannes Gutenberg išradimo (mintyse padėkokim jam) juk tą tekstą dar turėdavo surinkti.
Dabar viskas daug greičiau. Parodė mums kaip tekstas yra perkeliamas and didelių lakštų, kaip vėliau vyksta jau pats spausdinimas, kaip knygų viršeliai yra daromi, kaip po to viskas suklijuojama, apkarpoma, sulyginama, supakuojama. Ojojojoj…Visos tos detalės net galvoje netelpa, bet jausmas neapsakomas- matai kaip tekstas virsta į tikrų tikriausią knygą, ir širdis džiaugiasi.
Dažnas galvoja, kad tie kas dirba kokiose kepyklose ir daro gražius tortus, turi būti linksmi žmonės. Dabar tą patį mes galvojam apie žmones dirbančius knygų spaustuvėse.
Print-it spaustuvė spausdina daug knygų Skandinavijos rinkai, tai K.Ž.G po šito vizito į spaustuvę dabar būtinai privalo išžiūrėti knygyne, kurios švediškos knygos spausdintos būtent Print-it’e.
Kad lengviau susidarytumėt įspūdį, kaip ten viskas atrodė, mes siūlome pažiūrėti mūsų darytas nuotraukas.
Visur buvo prikrauta daug daug meilės romanų įvairiomis kalbomis. Įsivaizduojat, kiek daug toje spaustuvėje meilės? Love is in the air!
O kad žinotumėt, kiek mums įspūdių ir laimės buvo. Juk ne kiekvieną dieną gali pamatyti kaip knyga įgauna savo pavidalą. Ir labai jau nuostabu buvo tai, kad būtent tuo metu be perstojo knygos vis buvo spausdinamos ir spausdinamos tam, kad vėliau per knygynus pasiektų pačius pačius įvairiausius žmones, kurie po to visi paims tą knygą, atsisės, kas į sofą, kas ant kėdės, kiti gal atsiguls, dar kiti pasidarys sau kavos prieš pradėdami skaityti, dar kiti atsivers knygą ir įbedę nosį tarp puslapių įkvėps naujos knygos kvapo. Vieni gal verks, kiti gal ne, vieni gal perskaitys vienu prisėdimu, o kiti skaitys lėtai su pertraukomis pagalvojimui. Ir visus juos jungs knyga.
Pats tas buvimas spaustuvėjė jautėsi toks beveik sakrališkas- knygų leidyba ir spausdinimas juk yra šventas reikalas 🙂
Labai dėkojame Print-it spaustuvei ir ypač direktoriui už tai, kad suteikė mums progą visą tą gražumą pamatyti ir savo skaitytojams jį parodyti.
Abi knygų žiurkės
One million dollars
Esu labai turtinga 🙂 Turiu lygiai vieną milijoną dolerių.
Juos norėčiau turėt tikrus ir išsiųst Jurgitai iš Tyto Albos. Kad panaudotų kilniems tikslams, paveiksliukams, nuotraukoms ir kitiems geriems dalykams knygose 😉
|žiurkė mecenatė|
PS Milijono dolerių puslapis čia (super istorija).
Vis dar apie dramblius ir apie laiškus
Jau du kartus rašiau apie S. Gruen knygą “Vanduo drambliams”. Pirmąjį kartą išgyriau knygą, o antrajį kartą rašiau apie tai, kad lietuviškajame leidime nėra autorės surinktų nuotraukų, tad kreipiausi į leidyklą, kas išsiaiškinčiau, kodėl tos nuotraukos dingo. Visai neseniai, iškart po švenčių gavau šitą malonų atsakymą iš “Tyto Albos”:
“Laba diena,
Visų pirma – labai dėkoju, kad skaitote mūsų leidyklos knygas. Dėkoju ir už kritišką požiūrį, ir už skaitytojišką smalsumą. Atsakydama į Jūsų klausimą apie knygą “Vanduo drambliams” turiu pripažinti, kad dažnai galutinį rezultatą nulemia finansiniai svertai. Lietuvos rinka yra labai konservatyvi ir negreit pamilsta naujus autorius; todėl leisdami visiškai nežinomo rašytojo knygą, smarkiai rizikuojame. Taigi turime arba būti įsitikine komercine vienos ar kitos knygos sėkme, arba stengtis, kad nesėkmės atveju finansiniai nuostoliai būtų kiek galima mažesni. Fotografijos išties būtų suteikusios papildomo patrauklumo S. Gruen knygai, tačiau dėl su jomis susijusių finansinio bei koordinacinio pobūdžio keblumų buvo bendrai nuspręsta jų atsisakyti, kad ir kaip dėl to būtų gaila mums patiems. Žinoma, gaila dar ir dėl to, kad šios tikrai geros knygos lietuvių skaitytojai taip ir “neatrado”, ir kažin, ar fotografijų buvimas būtų padidinęs jos pasisekimą, kuris buvo tikrai labai menkas.
Dar kartą ačiū už tai, kad domitės ir skaitote. Stengsimės ateityje jūsų neapvilti.
Linkėjimai,”
Na, buvo taip, kaip keletas mūsų skaitytojų spėjo- finansinės priežastys nulėmė nuotraukų nebuvimą. Tikrai nemanau, jog tos nuotraukos būtų pritraukusios daugiau skaitytojų, bet manau, jog tie, kurie knygą vis dėlto nusipirko lietuviškai, nors galėjo nusipirkti kokį nors kitą jos leidimą, šiek tiek prarado. Labiausiai man gaila, kad iš laiško aišku, jog knyga netapo labai populiari Lietuvoje. Bet kadangi labai myliu “Tyto Alba” kaip leidyklą, tai noriu juos paraginti nenusiminti dėl prasto “Vanduo drambliams” pasisekimo Lietuvoje
- R.Pattinson ir R.Witherspoon vaidins filme pagal S.Gruen knygą
Kaip jau minėjau 2011 mus turėtų pasiekti filmo, pastatyto pagal šią knygą, premjera, kur pagrindinį vaidmenį vaidina dabartinis dievukas Robert Pattinson ir smagioji Reese Witherspoon, tad pasisekimas filmui kone iš anksto garantuotas. O kadangi šios knygos leidimo teisę kaip tik ir turi Tyto Alba, o ne kokia kita leidykla, mėgstanti leisti knygas, jau po to, kai pasirodo pagal jas pastatyti filmai, 😉 tai S.Gruen knygos pirkimo skaičiai dar turėtų šoktelėti aukštyn.
Kai buvau knygynuose Lietuvoje mane kone pribloškė savipagalbos ir pseudopsichologinių knygų kiekis. Tai tokias knygas, reikia manyti, perka daug lietuvių skaitytojų. Apie visokius užsiprogramavimus ir būrėjų patarimus.
Oi kaip reikėtų užsiprogramuoti ir užsiburti nuo blogų knygų skaitymo ir paskaityti ką nors geresnio. Pavyzdžiui, S.Gruen”Vanduo drambliams”
K.Ž.G
Back to business
Šiandien iš vienų namų parsiradau namo į kitus namus. Iš Klaipėdos atkeliavau į kitą Baltijos pusę. Pabuvau su tėveliais ir sesute, prisivalgiau “barankų” su sviestu, pažiūrėjau lietuvišką televiziją (vartau akis), prisiskaičiau žurnalų (superduper dizainerė pasakoja apie tai, kaip ji įrenginėja savo namus, o žurnalistė net ir tokiame reportaže sugeba įterpti, kad dizainerė labai jau lieknos dailios figūros, bet dietų ji, žinoma, nesilaiko. Pusryčiams suvalgo varškės, o vakare nepersivalgo.) Bet per daug nenuklysiu į lankas, o eisiu prie knygynių reikalų. Svarbiausi jų:
- Ilgi ilgi ir dažni apsilankymai knygynuose (ačiū, sesut, kad leidai man ten taip ilgai būti)
- Didelės dalies mano namų bibliotekos persiuntimas iš Lietuvos į Švediją
- Susitikimas su mylima knygų žiurke L (Bučkis, mano drauge)
- Apsilankymas tikroje nuostabioje spaustuvėje.(Jau ruošiame reportažą iš ten)
Kai tik išsimiegosiu, taip ir detaliai aprašysiu visus tuos knygynius gražumus Lietuvoje. O dabar einu išsikrauti atsivežtų knygų.
Iš IKEA užsisakysim dvi milžiniškas knygų spintas iki pat lubų. Prieš važiavimą į Lietuvą žadėjom pirkti vieną. Dabar tikrai pirksim dvi.
K.Ž.G
Reader
Vakar vakare iš Airijos su dideliu čimodanu (nu, čimodan, pagodi!), kurį abi sukibusios tempėm į trečią aukštą, atvažiavo mano pati vyriausia pusseserė. Kad būtumėt žinoję kaip aš susinepatoginau, kai ji ištraukė mano taip lauktą knygų krovinį – jis apėmė tikrai keletą tūkstančių puslapių! Taigis, atkeliavo šešios knygos, kurias aš iš antrų rankų pirkau Amazonėj. Pvz., Zadie Smith White teeth ir David Baldacci Absolute power, kurią man rekomendavo Marta, man kainavo lygiai po 0,01 pensą plius siutimo išlaidos iki Airijos (nors dažnai rašo, kad International deliveries available, Lietuva į tą International dažnai nepapuola :(, taigi keliauja į Airiją). Knygos beveik kaip naujos, kaip asmeniniam naudojimui tai super! Abi apytiksliai kainavo 30 Lt, visai neblogai :). J.C.Oates Blonde kainavo 4,64 svaro, po “už dyką” nebuvo, tai ėmiau, kas buvo pigiausia ir geros būklės. Na, ir knygutė tokia gerulė, gi viena iš storiausių, kurias KŽG skaitė 2009 m.
Tai va. O šito didelio marmalo būtų nebuvę, jei aš, pvz., turėčiau tokį gražų ekranėlį, kaip turi mano pusseserė. Ekranėlis vadinasi Sony Reader. Apsvaigau iš balto noro jį įsigyti NOW! Na, bet pakvėpavau giliai ir nusprendžiau, kad reikia išsinagrinėti, kas-kur-kada, pasitarti su KŽG, ir tik tada jau pirkti (o gal panorėsiu ir praeis?). Dar pakvėpuosiu giliai. Labai jau mane sužavėjo, kad ta didelė krūva knygų gali sutilpti į tą mažą daiktą, kurį tada jau tikrai gali visur tampytis su savim ir (galbūt) greičiau tirptų ta eilė, kurioj stovi mano knygos.
Na, o brangusis man ką tik pasakė, kad nenustebs, jei ras mane vieną dieną namuose užverstą knygomis (gyvą/vos gyvą/negyvą). Taip neatsitiktų su tokia elegantiška plastmasine knygute 🙂 🙂 🙂 (gaila, gimtadienis tik kitais metais 😦 ). Iš tikrųjų tai tas iš Airijos atvažiavusias knygas jau nebežinau, kur reikės įgrūsti…
|susimaišiusi knyginiuose jausmuose|
knyguziurkes.com 