Šitas ne mažiau svarbesnis už visus spindinčius:

|knygyno gyventoja|

Klaipėdoje dažniausiai einu į Vagos knygyną Studlende (klaikus prekybos centro pavadinimas, kas tokį klaikų sugalvojo?), nes ten man dabar arčiausia. Taigi, einu duonos ir pieno, parsinešu knygą. Smagu. Taigi, prieš kelias dienas užėjau į knygyną ir nustėrau – nieko nesuprantu, kažkaip viskas atbula ir keista, neįprasta. Iš pradžių nesuprantu, kas atsitiko, o paskui pamatau, kad perstatytas “baras” su pardavėjom: iš vienos vietos knygyno kampe, į, na, kaip čia pasakius, na, perstatytas ant įėjimo į knygyną. Aš greitai akimis perbėgau pasikeitimus ir ką matau, kad mano mėgstamiausios lentynos su nukainotomis knygomis yra tiesiai pardavėjoms už nugarų. Žodžiu, jei aš ne nuotaikoj klausti pardavėjos, ar galėčiau pasikuisti jai už nugaros, tai tada viskas, aš tiesiog neinu kuistis tarp tų knygų ir namo nešuosi tik duonos ir pieno. Liūdesys. Tai va, bet kadangi šiandien aš drąsi, tai klausiu pardavėjų, kas atsitiko. Vargšės pardavėjos susiėmusios už galvos tik ir laukė šito klausimo. Žodžiu, atvarė ponas Vagos dievas generalinis direktorius (kaip sako Vagos puslapis, tikriausiai ponas V. V. P.) ir įvedė tvarką, nes nusprendė, kad kažkas knygyne negerai. Tai viskas buvo perstatyta ir pasidarė gerai – dabar pirkėjas gali nusisukti galvą. Labai logiška kasą padaryti ant įėjimo/išėjimo – tada pirkėjai vaikšto aplink kasą ratais ir tada kasa su visu aparatu ir pinigais yra labai “saugi”. Pardavėjos guodėsi, kad ir taip vos spėja vagis gaudyti, nes apie aštuoniasdešimt procentų knygyno lankytojų ateina su visai kitokiais tikslais, vagys ateina net su specialiais užsakymais pavogti vieną ar kitą knygą. Žodžiu, ant Marijos žemės kaip visada – direktoriaus diktatūra ir jokio atsižvelgimo į darbuotojų nuomonę ir patogumą pirkėjams, na, dažnai ir sveiką protą… Pardavėjos prašo pirkėjų, kad jie internetu parašytų atsiliepimus apie naująją tvarką, gal kas nors pasikeis, t.y. atsikeis atgal. Taip ir padarysiu.

|pasimetusi knygyne|

Visa šeima nuėjom į antikvariatą. Savininkas pasakė: “Jei norit, galiu atnešti porą nerūšiuotų dėžių, gal jose ka nors rasit”. Radom.Knisausi po dėžes su tokia laiminga veido išraiška…

Viena pocket knyga ten kainuoja 5 kronas (beveik 2 litus). Išėjom su dviem maišais, o savininkas už knygutę mūsų trupinukui pinigų neėmė.

V.Woolf ” Night and Day” (Virginia, Virginia… Mano mieloji Virginia)

F.Weldon “The Stepmothers Diary” (tiek girdėjau apie F.Weldon, bet nieko nieko apie jos kūrybą nenumanau)

K.Atkinson “Behind the Scenes at the Museum” (suintrigavo, nes knyga 1995aisias gavo Whitbread premiją

S.Bronte “Jane Eyre” (Milijoną kartų skaityta ir labai mylima meilės istorija)

J.Harris “Five quarters of Orange” (draugė rekomendavo ir sakė, jog miela knyga)

D.Tartt “Secret History” (bus dovana draugei, kuri rekomendavo man J.S.Foer)

J.C.Oates “We Were the Mulvaneys” (oi kaip daug tikiuosi iš šitos knygos)

V.S. Naipaul “A House for Mr Biswas” (Nobelio premiją rašytojas gavo, o aš nieko iš jo kūrinių nesu skaičiusi)

H.Troyat knyga apie karalienę Jekatariną Didžiąją  (mano knygų apie karalienes kolekcijai papildyti)

K.Ž.G

Jau rašiau, kad Ispanijoj buvau knygyne. Visada stengiuos nueit į knygyną svečioj šaly. Atsimenu, kaip mane tiesiogine žodžio prasme apėmė panika knygyne Londone. Iš jo išėjau tik todėl, kad įtikinau save, kad tikrai nespėsiu visų knygų peržiūrėti iki knygyno uždarymo, tai geriau reikia eiti šiaip pasidairyt po miestą. Man baisingai keista, kad kai visa Lietuva yra beveik išvažiavus į Londoną gyventi, aš jame net nesu normaliai buvus, na, išskyrus tą knygyną :).

Madride panika neapėmė, nes mano ispanų kalbos žinios nesiekia knygų skaitymo lygio, tad aš tik perskaičiau visų angliškų knygų pavadinimus kokiose trijose lentynų stovuose – ir tai turėjau sunkumų išsirinkt, ką pirksiu. Beje, gerai, kad nusipirkau, nes dėl skrydžio užlaikymo oro uoste būčiau nespėjus nieko nusipirkt!!! Na, ir pasikuičiau truputį ispaniškose lentynose. Žiūr. žemiau 🙂

|čiumodanų svėrėja|