Patikėkit, būna šiam pasauly malonių siurprizų – anei mes prašėm, anei kaulijom, nei prisitatinėjom, kokios mes fainos ir fantastiškos, o taip paprastai ėmėm ir gavom dovanų tokią gražią ir spalvotą knygą:

Žinot, gauni knygą su prierašu, kad dovana neįpareigojanti – nenorit nerašykit apie ją, bet kaip galima nerašyti apie gerius dalykus?

Apie šitą knygelę jau buvau girdėjus anksčiau – poliklinikoje. Tiesiog sesutė papasakojo, kad berniukas, kuris visada bijodavo duoti kraujo tyrimams, ne šiaip bijodavo, bet žiauriai žiauriai bijodavo, taip bijodavo, kad gydytoja su mama apie tai turėdavo kalbėti kodiniais žodžiais, staiga nustebino, kai išgirdęs žodžius “kraujo tyrimas”, savo išankstiniu riksmu neišgąsdino pusę poliklinikos. Na, aš knygyne prisiminiau šitą istoriją ir susiradau knygutę. Tą kartą susilaikiau jos nepirkus, pagalvojau, kad palauksiu Knygų mugės, kur bus truputėlį pigiau (tikriausiai pigiausiai galite įsigyti čia, na, bent jau tikrai pigiau, nei knygyne).

O knygutėj įvairiausios istorijos, labai aktualios gyvenime: kaip nusipirkti bilietą, kaip sumokėti banke, ką daryti, kai kelionėje pameti pasą, kaip taupyti, kaip kurti reklamą, kaip remontuoti mobiliojo ryšio stotį, kaip groti violončele, kaip kepti duoną, kaip kurti verslą, kodėl reikia duoti kraujo tyrimams, kaip nesiduoti apgaunamiems telefoninių sukčių, kaip skristi į kosmosą ir taip toliau. Viskas iš tikro gyvenimo, labai aktualūs žaismingi paaiškinimai, kaip tas pasaulis veikia. Tiesa, kai kurios temos man kiek juokingos ir verčiančios vartyti akis, pvz., “Kaip Pelytė Smailytė su stilistu drabužėlius rinkosi” – garbės žodis mano kukulis nesuprato, kas čia per reikalas, bet gal kokiems “Žmonių” vaikams tai labai aktualu. Nuo pat vaikystės. 😛

Mano kukuliui treji. Labai įdomu buvo stebėti, kas vaikui jau suprantama, o kas dar ne, tokios nesuprantamos istorijos (apie pinigų taupymą, stilistus ar kosmosą) būdavo greitai nutraukiamos: “Mama, einam piešti”, todėl drįsčiau teigti, kad knyga yra vyresniems vaikiukams. Tačiau ne tokios abstrakčios temos kaip blynų ar duonos kepimas, vizitas pas gydytoją ir visa kita yra skaitoma po šimtą kartų. Man labai norėtųsi, kad knygos autorė Jurga Sakalauskaitė, prisimintų Pelytės Smailytės vaikystę ir parašytų istorijas mažesniems peliukams apie tai, kas yra darželis, kas bus, kai atsiras mažas broliukas, kodėl reikia daryti į puoduką, kaip ir kodėl mama eina darbą, kiek pinigų mama gali pasiimti bankomate ir kiti labai aktualūs dalykai, kuriuos dabar turiu siųstis iš Amazonės. Sėkmės autorei ir leidyklai ir ačiū!