Author: kzL

Hilary Mantel apie planą A ir B

~ kzL ~ 3 Comments

Jau seniai pastebėjau, kad paskutinio Intelligent Life numerio viršelyje – preitų metų Booker premijos laimėtoja Hilary Mantel. Tai nuo tada, kai pastebėjau, vis ir kirba man mintis nusipirkti tą žurnalą, bet kartu ir pinigų truputį gaila, nes pirmasis žurnalo LT numeris man pasirodė tikrai nelabai vykęs. Na, bet vakar neiškenčiau (tikriausiai Booker‘io įtaka) ir nusipirkau, vakare prieš miegą paskaičiau, kaip gi ten jaučiasi rašytojai, kai laukia laimėjimo.

Žinai, kas nustebino? Aš kažkaip galvojau, kad jau vien patekti į longlist, o paskur ir į shortlist yra didelė garbė ir įvertinimas. Taip, taip, kai tu esi pradedantis rašytojas, bet jei rašai jau ketvirtį amžiaus ir vis patenki į visus tuos sąrašus ir niekaip nelaimi? Tokio varianto nepagalvojau. O pasirodo, Hilary Manetl būtent tokia rašytoja. Prieš eidama į ceremoniją, ji pasiruošia planą A (jei laimės) ir planą B (jei nelaimės), ir tai daro, kad nepasimestų ir žinotų, ką veikti ir daryti, ypatingai, jei nelaimėjo, nes laimėtojo dienotvarkė kaip ir suplanuota. Beje, prieš paskelbinat nugalėtoją visi shortlist sąrašo rašytojai gauna visos ateinančios savaitės dienotvarkę, pradedant kitu rytu, kai turės duoti interviu per televiziją ir taip toliau ir taip toliau.

Keletas minčių iš straipsnio:

Nelaimėjusi išėjau į šviesų vakarą ir pasigavau taksi. Jaučiau įprastą nusivylimą dėl veltui sugaišto laiko. Kartojau sau, kad nesitikėjau laimėti. Tačiau skinantis kelią per miestą, gimė “keršto planas”. Mane apėmė, tiesiog užvaldė noras iškrėsti ką nors negero – ką nors iš tiesų verto paniekos, ką nors dėl ko būčiau palaikyta moraliai ištvirkusia ir dėl ko manęs daugiau nebenominuotų šiam prizui (apdovanojimas buvo skirtas romanui religine tema). (…) Galėjau iškišti galvą pro langą ir praeiviams parodyti šlykčias minas, bet kaip jie žinos, kad tai mano šlykštus veidas. Jie gali pamanyti., kad aš visada buvau tokia.

*

…privalai suvokti, kad apdovanojimai (nesvarbu, kaip labai tau patiktų juos gauti) nėra arba nebūtinai yra tavo kūrybos vertės įvertinimas. Laimėtojai išrenkami kompromisų būdu. Apdovanojimai turi ir politinių aspektų, o teisėjams patinka demonstruoti minties nepriklausomumą. Kartais vieną reikšmingą apdovanojimą pelniusi knyga slapčiomis nesvarstoma kituose apdovanojimuose. Kartais teisėjais būna aktoriai arba politikai, puoselėjantys norą kurti patys, jei, žinoma, turėtų laiko. Pati esu buvusi tarp teisėjų ir mačiau, kaip garsenybių ego užgožia skaitomų lapų garsą.

*

Kai pati buvau viena Booker premijos teisėjų dar 1990 m., perskaitėme 105 knygas. Praėjusiais jų buvo 132.

*

Vis dėlto paskutinį teisėjų posėdį prisimenu, kaip vieną didžiausių savo gvenimo išbandymų. (…) Galbūt į viską reagavau per rimtai: tarsi tai butų buvęs gyvenimo ir mirties klausimas, tarsi mes ketintume pakarti penkis autorius, o vienam leisti pabėgti.

Autorė apie savo knygą (jau seniai laukiančią manęs lentynoj) pasakoja čia (arba žiūrėk komentaruose, nes man neduoda kažko įdėti į tekstą).

|kzl|

Urzgimas ir akių vartymas

~ kzL ~ 40 Comments

Vos prieš kelias dienas diskutavome, kad Lietuvoj mažai knygučių, kurios padėtų tėveliams paaiškinti vaikams, kas per daiktas yra vaikų darželis, mokykla, puodukas, kodėl reikia daryti vienaip ar kitaip ir panašiai. Kaip apsidžiaugiau knygyne radusi visai neseniai išleistą spalvotą knygelę vaikams Kakė Makė ir Netvarkos nykšukas. Knygutė pasakoja apie mergaitę, kuri mėgo daug įvairių dalykų, bet nemėgo tvarkytis (visai jos nekaltinu, o kas tai mėgsta???!!!), todėl naktį pas ją apsilankė Netvarkos nykštukas, surinko visus išmėtytus žaisliukus ir…

Smagi istorija, gražios iliustracijos ir visai nebrangi (paremta vienos iš ministerijų), vos 11 lt, o dar autorė lietuvė! Bet… kodėl negaliu tik džiaugtis? Kodėl vis tiek tenka vartyti akis ir urgzti kaip knygutės pabaisai Tingiu-Nė-Krust (žavingas vardas, ar ne?)?

Na, gerai, žiūrėkit. Skaitau savo kukuliui:

Kakė Makė užaugusi svajojo tapti architekte (viršutiniame paveikslėlyje – bibliotekininke), todėl tyčia, o gal ir visai netyčia smėlio dėžėje užkasė savo kiemo draugą:

Pažiūrėkit, ką paskė mama: “Mergaitės taip nesielgia”. Kas čia per posakis? O, ką berniukai elgiasi? RRRRR!!! Todėl skaitydama, blefuoju ir skaitau kitaip, o kad tėvelis nesuklystų skaitydamas, dar ir pataisau. Va taip, žiauriuoju būdu!

Na, gerai, skaitau toliau ir kas gi čia!!!

“Mergaitės turi būti tvarkingos.” Čia tikriausiai tik Lietuvoj mergaitės turi būti tvarkingos, nes visam pasauly VAIKAI turi būti tvarkingi, o ne mergaitės. Pavarčius akis ir paniurzgėjus, taisau knygą:

Tik gal nelabai teisingai ištaisiau, nes ne tik vaikai, bet ir tėveliai turi būti tvarkingi! Nes kitaip ateis Netvarkos nykštukas. Ot!

|pati “tvarkingiausia” mama pasaulyje|

Knygų žmonės Vilniuje 19: Gira

~ kzL ~ 1 Comment

Liudas Gira Lietuvoje žinomas kaip rašytojas, literatas, teatro organizatorius. Prieštaringa asmenybė tiek visuomeninėje politinėje, tiek literatūrinėje veikloje. Tarnavo beveik visoms tuo metu Lietuvoje buvusioms valdžioms. Daugiau biografijos hmm Valstybės saugumo departamento puslapyje čia.

Liudas Gira apie save: “Iš daugel ko sprendžiant, ypač gi iš mano nemokėjimo lig šiol gyventi taip, kaip dauguma išmintingų piliečių gyvena, — gimti visai neprivalėjau. Ir gimiau tikrai iš nesusipratimo. Tasai, deja, nebepataisomas nuotikis įvyko jau prieš 35 metus „slaunam” Vilniaus mieste.

 Pasaulin atsinešiau aš su savim be galo didelį troškimą laimės ir dar bene didesnį nemokėjimą prie jos prieiti. Lig peteliškė į degančią žvakę, — puldinėjau prie jos iš pat mažų dienų, nesuprasdamas, kad jinai — Laimė — yra Gyvybės Liepsna ir degina tą:, kas ją nuogom rankom stverti drįsta. Tad deginau savo sparnus — ir .nemačiau tai nei nejutau: taip Laimės pageidimo pavergtas buvau. Tik jau gerokai apsivylęs — ėmiau tai justi ir atsargesnis būti.

 Ir tik dabar imuos statyti tai, kas jau šenai turėtų būti pastatyta: savo gyvenimą,. Gal jau ir per vėlu. Bet vis dėlto labai pritiktų man nūnai veltui išaikvotos jaunos jėgos! O dingo jųjų tiek!

 Ir tik dabar nuvokti pradedu, kur tikras mano .kelias. Tačiau ir nūdien vis dar į jį išeiti tiesiai negaliu. Ir neretai suklystu dar ir klaidžioju. Ir pradedu ieškoti vėl iš naujo. Bet nenusimenu. Nes sieloje jaučiuosiu visada toks pat, kaip kitkart, jaunas. Ir, rodos, jaunas būsiu visada — savoj nenuoramoj širdy, savuose troškimuose. Ir gyvenimą, nors gera labai mažai man jis teparodė, myliu be galo.”

Tikrai keistas žmogus buvo. Koloborantas, kaip rašo apie jį Wiki. Kažkaip keista, kad žmogus, taip apie save rašęs koloboravo. Gal kaip ir Salomėja Nėris? Labai tikėjo, tik paskui suprato? Gal tu žinai, nes aš tai ne

Gelbėkit vaikus knygomis

~ kzL ~ Leave a comment

Organizacija Gelbėkit vaikus  organizuoja dar vieną akciją – renka knygas, kurios bus perduotos į vaikų dienos centrus, kuriuose renkasi vaikai iš šeimų, negalinčių jiems užtikrinti pilnaverčio gyvenimo.

Visų laikų knygų žiurkės – vienykimės, neškime knygas į sostinės prekybos centruose „Akropolis”, „Europa” bei Vilniaus ir Kauno universitetuose atsiradusias specialias dėžės su užrašais “Dovanok skaitymo džiaugsmą vaikams!” Iki spalio pabaigos. Tegul visi skaito. Plačiau čia.

|žiurkės gelbėtojos|

Ką veiksi trečiadienį?

~ kzL ~ 3 Comments

Žinot, o aš jau buvau beišgąsdinanti Suomijos ambasados apsauginius, besiverždama į Suomijos ambasadą lapkričio 10 d. 🙂 Nes paskačiau pranešimą, kad Sofi Oksanen, su kuria mane supažindino Giedrė, atvažiuoja į Lietuvą. Taip apsidžiaugiau, jau visus norėjau sukviesti, tik pasirodo, kad tai buvo pernai metų lapkritį, o ne šių… 😦 Nu, liūdnuma, vienu žodžiu, o aš jau ir klausimą autorei buvau sugalvojus…

|gerai, kad datą pažiūrėjau|

Mano knygų 100 (41): kai sunkybė virsta lengvybe

~ kzL ~ 5 Comments

Šitą knygą mūsų mokytoja mus nusiuntė nusipirkti į knygyną. Kainavo labai nebrangiai. Tikriausiai buvo tas pats pirmas leidimas su rudais viršeliais. Net nežinau, ar dar turiu kur nors, ar kam paskolinau. Mane sužavėjo, pakerėjo ir taip toliau. Labai gera knyga. Neseniai Tyto Albos perleista iš naujo. Sakyčiau A MUST perskaityti.

Kažkaip man Kundera labai siejasi su Makine. Dėl Prancūzijos, dėl emigracijos tikriausiai, komunizmo. ?

O čia prirankiojau visokių M.Kunderos minčių.

Anot M.Kunderos, būtis kupina nepakeliamos lengvybės, nes kiekvienas iš mūsų gyvena tik vieną kartą. Vieną kartą – tas pat, kas nė vieno; to, kas įvyksta vieną kartą, galėjo išvis nebūti. Vadinasi, kiekviename gyvenime slypi atsitiktinumas, kiekvienas mūsų veiksmas gali visiškai lemti likimą. Kad ir koks būtų mūsų pasirinkimas, jo neslegia pasekmės, vadinasi, jis nesvarbus. Veiksmai tampa nepakeliami, jeigu kaskart mąstytume apie pasekmes, todėl gyvenimą galima apibūdinti, kaip „nepakeliamą būties lengvybę“.

*

Negalėčiau apibūdinti ir savęs. Jeigu ir mėginčiau, tai baigtųsi niekuo. Mano gyvenime, kiekvieno žmogaus gyvenime yra daugybė motyvų, daugybė temų, ir aš nežinau, kuri iš jų pati svarbiausia.

*

Kuo sunkesnė našta, tuo mūsų gyvenimas artimesnis žemei, tuo jis tikresnis ir teisingesnis.

*

Kiekvienas iš mūsų sąmoningai ar nesąmoningai perrašo savo paties istoriją. Mes nuolat perrašome savo biografijas, nuolat daiktams ir įvykiams suteikiame kitą reikšmę – savo reikšmę, kuri mums labiau patinka. Mes išsirenkame ir suformuojame – išgriebiame iš atminties dalykus, kurie mus ramina, mums meilikauja ir užglosto viską, kas galėtų nuliūdinti. Šiuo požiūriu istorijos perrašymas – taip pat net ir Orwello atveju – nėra nežmogiškas. Priešingai, tai labai žmogiška. Politinius ir asmeninius dalykus žmonės visuomet suvokia kaip du atskirus pasaulius, tarsi kiekvienas jų turėtų savą logiką ir savas taisykles. Tačiau, kad ir kaip keista, baisumai didžiosios politikos scenoje dažnai absoliučiai prilygsta mažiesiems mūsų asmeninio gyvenimo baisumams.

Romano ypatingumas slypi jo skepsyje, kurį jis priešino visoms mąstymo sistemoms. Jo pamatinis teiginys – kad žmogiškosios egzistencijos iš principo neįmanoma įsprausti į jokią mąstymo sistemą.

Interviu su M.Kundera čia.

Kur mano puodukas? :)

~ kzL ~ 9 Comments

Labai dažnai prisimenu, kaip mes su visa šeimyna buvom svečiuose pas KŽG ir kaip mums visiems buvo smagu (tikiuosi KŽG šeimynai irgi ne tik iš mandagumo :D). Dažnai prisimenu, nes gavau daug skaniai valgyti ir, aišku, sėkmingai prasinešiau per knygyną, tuo ir vėl noriu čia pasidalinti. Kaip ir tuo, kaip džiaugiuosi, kad galiu skaityti su kukuliu tas nuostabias knygutes su originaliais Giedrės vertimais.

Šį kartą knygutė apie tai, kaip gyvuliai nukniaukė mergaitės naktinį puodelį. Labai graži istorija, labai aktuali, kai reikia 🙂

Nesuprantantiems švediškai: Ar matei mano puoduką?
Lota Lej turėjo padaryti svarbų reikaliuką, kurį daro kasdieną, bet ne šiandien, nes kažkas paėmė jos puoduką
Pažiūrėkit visi! Šitą dubenėlį padarė genijus!
Kuo tu skundies? Kas per puodukas? Kaip jis atrodo? (Karvė skaito "Pieno naujienas")
Kaip praktiška! Ir patogu kaip fotelyje!
Kai gyvuliai atrado puoduką, tvarte tapo labai švaru 🙂
Kai Lota pagrasino, kad vis tiek padarys, tai, ko nori... Puodukas greitai atsirado 🙂

|mama|

JK Rowling ir Andersenas

~ kzL ~ 2 Comments

Vakar JK Rowling laimėjo naują danų literatūros premiją, kuri, žinoma, pavadinta HK Anderseno vardu. Premija (60,000 svarų) įtekta Odensėje, kuri gimė garsusis pasakorius. Dėl premijos “kaunasi” tokie rašytojai, kurių kūryba gali būti palyginama su Anderseno kūryba.

The History of Love

~ kzL ~ 3 Comments

Tikrai ne veltui net neskaičiusi knygos, aš nupirkau net keturis šios knygos egzempliorius. Du padovanojau draugėms, viena sau, o dar vieną užsakiau per klaidą, bet, kai tokia knyga, tai tikrai su malonumu kažkam padovanosiu, nes tai nuostabi knyga. Giedre, ačiū už nuostabų atradimą ir superinį, užburiantį postą, kuris paveikia taip, kad norisi namuose turėti visą lentyną šitos knygos. Tikrai.

Man labai patiko J.S.Foer knygos, o jo žmonos N.Krauss knygos… Na, tiesiog jaučias, kad tie žmonės gyvena kartu, man knygos stulius pasirodė labai panašus, o kadangi man tas stilius labai patiko, tai aš tik kaifavau skaitydama, mėgavausi. Ir noriu dar dar. Ir vakar bala žino, kada nuėjau miegoti, nes kaip Giedrė sakė, buvo tiesiog neįmanoma neskaityti iki galo, tai tik skaičiau, skaičiau, o perskaičiusi norėjau iš karto pulti ir rašyti postą, tik kažkaip prisiverčiau įjungti savo sveiko proto mygtuką ir eiti miegoti. 🙂

Tikrai pritariu visiems pagiriamiesiems žodžiams ant viršelio: Mervelous, Astonishing, Ingeniuos!

|nuostabu|

Niekur aš nebuvau ir nieko nepirkau :)

~ kzL ~ 10 Comments

ty nebuvau Pegaso knygyne ir nieko nepirkau. Arba buvau, tik nenusipirkau to, ką planavau pirkti, o nusipirkau knygą už 9 lt ir dar vieną už 7 lt. Gal jau sustosiu vardint, nors tai ir nebuvo pabaiga. Na, gerai, bet važiavau į knygyną po dar vieno naktinio skaitymo, kai norėjosi daugiau šviesos, nei nuo naktinės lempelės prie lovos, o tą pačią dieną buvau užmačius ir pačiupinėjus tokią lempikę, kuri prisitvirtina prie knygos.

Taigi, šiandien jau buvau nusiteikus išleisti daugiau nei 30 lt už šitą lempelę, bet man staiga iškilo tokie klausimai: kokios baterijos ir ar tokių yra Lietuvoje, kiek ilgai gali prie tos lempelės skaityti su tokia baterija, gal kokį pusvalandį tik tempia, o paskiu, labas rytas, štai ir aš, prašom keisti baterijas. Na, ir po tokių gana skeptiškų pardavėjų veidų – t.y. jos man parodė, kokios ten baterijos (trys maždaug kaip į laikroduką), bet negalėjo nei pasakyti, ar šviesos pakankama, kiek ilgai laiko. Tai, neįtikėtina, bet nenusipirkau. Gal kas nors iš jūsų turit ir galit pakomentuoti? Beje, prie kasų pilni stendai visokių naujų aksesuarų, knygų puslapių laikiklių, švieselių ir t.t. Bet aš nieko nemačiau, negirdėjau, nes niekur nebuvau. Labanakt. 🙂

Tokie kabo stenduose prie kasų

|niekas niekur nieko|

Mano knygų šimtas (40): Daktaras Živago

~ kzL ~ 1 Comment
Tokią knygą skaičiau
Toks leidimas dabar

Daktaras Živago. Skaitėm mokykloj, rašėm rašinį. Spėkit, ar atsimenu, apie ką buvo knyga. Bet atsimenu, kad labai patiko. Ir kad rašinys išėjo neblogas. Ir žinot, tikriausiai darysiu šitai knygai kada nors išimtį ir skaitysiu antrą kartą. Na, bent jau filmą tai tikrai stengsiuos pažiūrėt. Tikriausiai ne tą senąjį, pastatytą 1965 m., bet naująjį –2002 m. Trumpą apžvalgą apie knygą galit paskaityt bernardinuose.

Tik niekaip nesuprantu, kodėl daktaras iš ŽivagO pavirto į ŽivagA? Čia tipo pavardę sulietuvino, ar ką?

Kaip gyvena kitos Booker’io knygos

~ kzL ~ 10 Comments

Atrodo, kad kol nebuvo paskelbtas laimėtojas, populiariausia buvo visai kita knyga. Net ne iš shotlist. The Slap by Christos Tsiolkas. Knygoje, jei kas nesidomėjote, pasakojama apie tai, kaip suaugęs žmogus, svečias, dalyvaujantis piknike, sudavė trimečiam vaikui, kuris buvo ne jo. Vaikas ne jo. Knygos pasakojimas – aštuonių kitų svečių akimis. Na, man tikrai įdomu, kas ten atsitiko ir kaip viskas atrodė – įrašykim knygą į sąrašą.

Andre Breedt, Nielsen BookScan analitikas mano, kad šiais metais Booker’io komisija parinko daugiau knygų, kurios turi didesnę galimybę būti komerciškai sėkmingos, o tai akivaizdžiai jaučiasi knygų pardavimuose, nes palyginti su ankstesniais metais (2009) Booker longlist knygų pardavimai didesni net 47%, o palyginti su 2008 m. net 246%. Tikiuosi, kad tai geras ženklas, t.y. parinktos knygos, kurios nenusileidžia kokybe, bet kartu ir yra prieinamesnės/ priimtinesnės/suprantamesnės ne tik literatūros išrinktiesiems ir snobams. O gal čia žmonės pradėjo daugiau skaityti? 😉

Taigi, toks yra penketukas populiariausių knygų iš longlist Booker 2010.

Booker 2010 total UK sales- top 5

  • The Slap – 33,471
  • The Thousand Autumns of Jacob De Zoet – 31,499
  • Trespass – 15,472
  • The Long Song – 14,486
  • Parrot and Olivier in America – 5,314
  • Source: Nielsen BookScan

Jei įdomu, tai čia yra LiteraryMinded autorės įspūdžiai apie knygą ir interviu su autorium. Jei kam įdomu, tai dabar jau aš žiauriai užsinorėjau šitą knygą perskaityti. Kai man taip užeina, sakau tokią mantrą (panorėsi ir praeis, panorėsi ir praeis, panorėsi ir praeis x 1,000 kartų) – žiūrėsim, ar padės 🙂

|augink atsakingai|

Knygų žmonės Vilniuje 18: baltarusis

~ kzL ~ 6 Comments

Apie jį nieko daugiau nežinau, tik tai, kas parašyta lentoje. Internetas irgi, atrodo, nieko nežino. Visiškai šviežia lenta, tikriausiai šiuo metu šviežiausia Vilniuje, atsiradus ant šviežiai nutinkuotos Arklių gatvės sienos, kur ISM universitetas įsikūręs. Pamačiau tik dėl tų ryškiai šviečiančių vainikų.