Trumputė vieno vakaro knyga (man gavos šeštadienio ryto) – nedaug teksto, bet yra apie ką pagalvoti. Kad būtų lengviau įsivaizduoti – Kolorado valstijos miestelyje gyvena du vieniši pagyvenę žmonės. Moteris išdrįsta užsukt pas kaimyną ir pasiūlyti naktinėti kartu – miegoti kartu kartu nemiegant. Lyg ir romantiška, netgi paprasta, bet ar pabandei įsivaizduoti, kokia kebeknė užsisuka?

Visiems viskas rūpi. Visiems viskas nepatinka. Visi paleidžia liežuvus (galima įsivaizduoti visą George Saunders chorą), jaučia šventą pareigą informuoti giminaičius. Kokia netolerantiška ir, galima sakyti, kitų laimės negalinti pakęsti yra visuomenė! Ypač mažose bendruomenėse, kur visi viską mato ir žino.

Labai išjausta ir tikra knyga. Nedaugiažodžiaujanti ir daug pasakanti. Prisiminimas, apie prabėgusį gyvenimą, neišsipildžiusias svajones, netikėtus posūkius ir “neveikimo nuodėmes”. Ir labai žmogišką norą iš tikrųjų gyventi iki pabaigos. Ypač, kai to nepavyko padaryti “kai buvo laikas”.