Nepatinka man šitos knygos pavadinimas, nors tu ką. Originalus pavadinimas nelabai išverčiamas – Old Filth slepia akronimą Failed in London, Try Hong Kong, tad vertėjai ir leidyklai tikrai teko susidurti su iššūkiu, tik, manau, nelabai pavyko, nes pavadinime “Vyras be trūkumų” lyg ir galima užčiuopti ironijos, bet gal labiau knygą perskaičius, nei ją renkantis. Situaciją gelėbja viršelis, kuris, mano akims – puikus.
Man visada patiko knygos, kurios savo kontekstine istorija verčia skaitytoją nuo sofos tiesiai pasauliui į glėbį. Ši knyga lengvai papuola į šią kategoriją – pasakoja istoriją apie britų imperijos laikus ir kaip būdavo elgiamasi su tolimose imperijos žemėse gimusiais vaikais. Kad jie užaugtų tikrais imperijos piliečiais britais – būdavo visai mažučiai išplėšiami iš aplinkos, kurioje gimė, ir perduodami šeimoms Britanijoje. Taip kartais visiškai prarasdavo ryšius su biologine šeima ir tėvais (kuriuos pasiekti laivu galėdavo užtrukti net iki keturių mėnesių), prisirišdavo prie savo naujųjų globėjų, o galiausiai užaugdavo bejausmiais, perlaužtais žmonėmis, kurie nemokėdavo mylėti savo vaikų.
Knyga labai įdomi dėl istorinio konteksto, man labai patiko knygos nuotaika, tas paviršinis stojiškumas, bet kažko vis dėlto knygai trūksta, kad išsipildytų Edvardo paveikslas. Man liko neaišku, kaip jis jautės dėl to, kad neturėjo vaikų, kaip jį įtakojo žmonos santykiai su nespoilinsiu, kuriuo žmogumi. (Gal nesupratau?). Manau, kad tai buvo labai esminiai jo asmenybės aspektai, kurie liko neišvystyti, man paliko neatsakytus klausimus. Pagal tai, kaip knyga baigiasi, nelabai įsivaizduoju, kaip tie klausimai būtų atsakyti kitose knygose. Kadangi antroji dalis jau verčiama, iš smalsumo, būtinai skaitysiu.
knyguziurkes.com 
Mintis, kuri sukasi galvoje, kad tai neišsipildęs pasakojimas. Istorija labai įdomi, tikrai pirmą kartą išgirdau apie Raj orphans, net ėjau googlintis:) Labai patiko pasakojimo maniera, dialogai ir skliaustuose pateiktos vidinės mintys, pasiginčyjimai. Bet kažkokio išbaigtumo lyg trūksta, gilumo? Bet gal čia toks sumanymas, nes tai pirmoji trilogijos dalis, gal kitos dvi knygos užpildys spragas., papsakos apie kitus istorijos veikėjus. Artimu etu bandysiu paskaityti:)
Girdėjau, kad taip ir bus su kitom knygom. Panašų jausmą ir aš patyriau
Perskaičiau kitas dvi trilogijos dalis The Man In The Wooden Hat ir Last Friends. Reikia pripažinti, kad antroji dalis užkaišė tam tikras skyles ir papasakojo apie pagrindinio veikėjo žmoną daugiau detalių, bet liko ir neatsakytų klausimų. Trečioji knyga pasirodė labiausiai pritempta ir mažiausiai įdomi.
Rene, ačiū už komentarą. Aš dabar antrą pradėjau klausyt. Trečios jaučiu nesiimsiu, ar daug čia prarasiu?
Jei atvirai, nelabai ką prarasite. Joje labiau koncentruojamasi į smulkesnius veikėjus, ir jie dėl to netampa įdomesni. Na, Veneeringo vaikystės istorija gal kažkiek įdomesnė, bet, manau, yra vertingesnių tekstų, kuriems galima skirti savo brangų laiką:)
Ačiū, pasinaudosiu patarimu.