Sabiną Daukantaitę žinau iš 7 taškų, kur ji labai trumpai ir labai žavingai aprašo visokias rimtas gyvenimo smulkmenas ir nesmulkmenas. Labai gerai paskaityti kokią vieną prieš miegą, tad buvo labai smalsu pažiūrėti, kaip miniatiūrų meistrė suvaldys kiek didesnės apimties tekstą.
Iš pradžių, prisipažinsiu, kiek skeptiškai žiūrėjau ir į tą “terapinį romaną”, kuris iš karto labai jau duoda savipagalbinės knygos kryptį; tiek šiaip, nelengvai pasiduodu įtraukiama į visokius moteriškus ratelius ir reikaliukus, o knyga kažkaip savaime sako, kad čia jau bus tarp mūsų mergaičių.
Na, aišku, ir buvo, ir biškį akis varčiau, nes vis man kažkaip viskas lyg timptelėta pradžioje, lyg banaloka, padaryta taip, kaip reikia, kažkas panašaus, nelabai net moku pasakyti. Bet kai perskaičiau visą knygą, kažkaip apėmė toks užbaigtumo jausmas, kuris kaip ir nebedavė man didelių šansų prie autorės kabinėtis – kažkaip labai aiškiai suvokiau, kokiai moteriai ši knyga parašyta, kas bus jos skaitytoja, kam ji kris į širdį ir galbūt net pastūmės kažkaip kitaip pasukti savo gyvenimą (aišku, greitų rezultatų tikėtis neverta, gali užtrukti metų metus, bet visada geriau matyti šviesą tunelio gale, net jei ji baisiai toli).
Viskas ten gražiai liejasi, išsilieja, susilieja ir persilieja, ir šiaip iš esmės teisinga kryptim pasakyta. Ir šviesiai. Užverti knyga šviesių minčių pilna galva ir lengvumo pilna širdim, tad nepaisant akių vartymo pradžioje, užskaitau knygą ir net tą “terapinį”. Ir šiaip pagalvojau, kad jei knyga būtų angliška, ji net to kažkokio pradžioj banalumo išvengtų – čia panašiai, jei išverti angliškos dainos žodžius, tai ji būna nei į tvorą, nei į mietą (alia baby do not leave me tonight), tai panašus jausmas su šita knyga buvo. Bet pražuvo. Kokie jūsų įspūdžiai?
knyguziurkes.com 
Ačiū, niekad nemaniau, kad taip gera būti skaitomai ir perskaitytai. Keista, bet mano įspūdis apie šią knygą labai labai panašus 🙂 Pradžioje imi už rankos ir vedi atsargiais mažais žingsneliais, kad nepargriūti drauge kojoms susipynus. Kaip kokį mažą vaiką. O į pabaigą kartu plauki ir truputį nardai. Širdingi linkėjimai knygų žiurkėms! Sabina
Ačiū už komentarą, Sabina!
O tai apie kokias būtent terapijas ta knyga ir kokioms moterimis orientuota? galima truputį konkrečiau? nes aš ir taip truputį susidomėjau ja, bet bandau suprast ar esu tarp tos kategorijos kuriai būtų tai aktualu ir atrastų kažką naujo, ko nežinojau nu ir pan.. 😉
Nu, čia sunku taip pasakyti vienu sakiniu. Kas pirmiausia gal šauna į galvą, kad neužsiciklint reikia gyvenime ir kai matai, kad neina (tvenkiasi), eit ten, kur eina, liejasi. o šiaip tai tokia istorija apie draugės, galima ir taip perskaityti.
Aš sakyčiau, jei neramu, kad esate ne toje vietoje, kur turėtumėte būti, jei yra baimių pradėti kažką naujo, jei manote, kad aplinka iš jūsų tikisi tobulumo, baimina ateitis ir vargina kasdienė rutina – ši knyga Jums.
O as skaiciau nes tai buvo laikas man. Pakaifavau 15 paskutiniu psl., bet tik tiek.
Bet vis tik: labai ispudinga, kad sitiek vaiku turinti, tokia veikli moteris sugeba parasyti knyga!! Ir dar ne apie bet ka, o apie tekme ir ramybe.. yra ko pasimokyt
Na jau, žiurkės, neitin gražiai pasielgėte – kas deda apžvalgos savo tinklaraštyje nuorodą į Goodreads knygos aprašymą? 🙂 Dabar išėmiau jau, bet ateityje prašau tiesiog palikite nuorodą Goodreads apžvalgoje, ne aprašyme. Tiesiog pasistenkim palaikyti tvarką Goodreadsuose! :))
Danieliau, klaida, pripažįstu, ačiū už pastebėjimą ir pataisymą. Tik į komentarus
❤
Oi nepatiko man ši knyga, neįveikiau daugiau nei 50 puslapių. Taip šabloniškai sukalti veikėjų portretai, be charakterio, be savitumo – lyg skaitytum Cosmo “3 moterų tipai” ar panašaus kūrybinio lygio leidinį.
Sutinku iš dalies tikrai, bet aš kažkaip susidėliojau paveikslą moters, kuriai knyga pramuštų, dėl to užskaičiau