Padariau vieną klaidą su šia knyga – pagooglinau graikų mitą apie Agamemnoną, pagal kurį parašyta knyga. O tai juk beveik tas pats, kaip atsiversti ir paskaityti knygos pabaigą… Manau, kad būčiau gal ilgiau išlaikius įtampą nežinodama, kurlink nuvažiuos siužetas.

Iš tiesų tai knygos pradžia tai tikrai intriguojanti ir įtraukianti, tačiau, persivertus į antrą knygos pusę, mano manymu, autorius įtampos ir intrigos nebeišlaiko, ir tikrai ne tik todėl, kad pagooglinau. Gal labiau todėl, kad nuo labai įtikinančio Klitemnestros balso pereina prie ne tokio įdomaus ir stipraus Oresto, kuris tiesiog nebeišveža knygos? Kažkoks blankus ir nelabai įdomus personažas su neaiškiu pagrobimu, nesidomėjimu sesers ir tėvo likimu ir t.t. O gal dėl to, kad su Klitemnestra man legva susitapatinti – būdama jos situacijoje dar ne tokį drabužį vyrui išausčiau.

Taigi, dėkinga šiai knygai už mitą, kurį dabar gerai atsiminsiu. Bandysiu kitas Colm Toibin knygas, manau, geriau seksis.