Dailininkė Valeria Docampo tikrai ne bet ką pasirenka iliustruoti. Atsimenate “Didįjį žodžių fabriką” (atrodo, visai neseniai skaitytas, o jau pusantrų metų prabėgo)? Apie tokias knygas, kur reikia labai daug žiūrėti (ir grožėtis), labai mažai skaityti ir labai daug jausti, sunku ką nors panašiai parašyti, na, kad pasijaustų knygos dvasia. Tai parašysiu taip – kai jums labai knietės skraidyti, eikite į kalno viršūnę, kur yra vėjo šukos. “Vėjas neria pro jas ir palieka ant dantytų uolų draikytis kuokštus savo plaukų.” Iš tų plaukų reikia nusimegzti rūbus, su kuriais ir galėsi skraidyti.
Užtenka vieno puslapio ir vienos pastraipos, kad knyga taptų stebuklinga.
P.S. dar ten yra pienių, mašinų ir svajonių. Vaikai irgi gali skaityti, ne tik suaugę.
knyguziurkes.com 