Tvarkomė tvarkomės tvarkomės. Dvi panašaus pobūdžio knygos vos ne per savaitę – tikrai didelis pasiryžimas atsikratyti daiktų. Visa filosofija jau galvoje, reikia tik atsidurti namuose po “atostogų” ir pritaikyti.

Skaitant, žinoma, natūraliai abi knygos “lyginosi”. Ir ką? Viena labiau japoniška, kita visiškai amerikietiška. Mažai žodžių vs daug žodžių, daug pakartojimų, na, amerikietiško stiliaus ne grožinės literatūros knyga. Gal kad skaitytojui geriau įsikaltų į galvą? Realiai užtenka paskaityti skyrius “Filosofija” ir “Kryptingas metodas” ir viskas bus aišku. Trečiame skyriuje autorė filosofiją ir kryptingą metodą pritaiko kiekvienam kambariui atkirai, na, kad būtų labai labai aišku, ar virtuvėje reikia dviejų plakimo šluotelių ar ne,  arba kad būtų nelabai minimalistiška ir prirašytų daugiau puslapių.

Kuo man patiko antroji knyga – pirmojoje, žinoma, plaukai šiaušės nuo išmetamų daiktų kiekio – lauk!lauk!lauk!viskas lauk! Francine ne tokia kategoriška ir daiktus siūlo mesti atsakingai – rūšiuoti perdirbimui, gerus prietaisus ar įrankius atiduoti labdarai, jaunoms šeimoms ir panašiai. Žinoma, tai reikia daryti labai atsargiai – kad kiti žmonės neapsikrautų daiktais.

Žinau, kas man bus sunkiausia (ir yra) – išlaikyti paviršius neapkrautus (įtraukiant ir grindis). Reikės atsikratyti labai labai daug daiktų, kad visi kiti turėtų lengvai pasiekiamas vietas laikymui ir nenugultų ant stalo, stalelio, baro, lovos ir grindų. Net knygas peržiūrėti nebus taip sunku…