“Boy’s Life” 1992 m. laimėjo World Fantazy Award. O aš taip įsijaučiau, kad net nepajutau, kad knyga Fantazy (gal ir gerai, kad nežinojau, nes tikriausiai būčiau nesiėmus klausyti). Tiesiog visą fantazy suskaičiau kaip užburinačią vaikišką fantaziją. O kausant galvojau, kad knygos nuotaika man labai primena filmo “Boyhood” (na, lietuviškas filmo pavadinimas “Vaikystė” nelabai toks tikslus vertimas) nuotaiką, tad jeigu tas filmas nepatiko, tai gai būti, kad ir knyga nelabai.
Knygos berniukas – Cory Mackenson. Jam dvylika metų, jis ir gyvena tuos dvyliktus metus kartu su knygos skaitytoju. Tik skaitytojui tenka keliauti laiku atgal, kažkur į 1964 m., nedidelį miestelį Amerikoje. Į laikus, kai dar egzistavo toks darbas kaip pieno išvežiotojas (juo dirba Cory tėtis), vaikai tėvams į klausimus atsakydavo”Yes, sir” arba “Yes, mam”, juodaodžiai negalėjo maudytis viename baseine su baltaisiais, o didžiausias berniuko svajonė ir turtas buvo dviratis.
Knyga prasideda scena, kai Cory kartu su savo tėčiu tampa žmogžudystės liudininkais – ankstų rytą, išvežiojant pieną, pro jų akis nuo uolos į ežerą praskrieja automobilis. Cory tėtis šoka į ežerą gelbėt nelaimėlio, tačiau pamato, kad vairuotojas negyvas ir dar pririštas, kad nesugalvotų į paviršių išplaukti. Šis atsitikimas labai sukrečia tėvą ir suintriguoja sūnų – per visą knygą šalia visų kitų savo nuotykių ir šiaip eilinių dienų, bando išsiaiškinti, kas tą dieną iš tikro atsitiko ir kas yra žudikas. Įtampos ir siurprizų bus, kartais net labai kurioziškų.
O tarp žmogžudžio ieškojimų – vaikystė, boyhood. Su draugais ir priešais, nuotykiais, svajonėmis, muštynėmis, žygiais į gamtą, beisbolu, meilėmis, teisybėmis ir neteisybėmis, ir, žinoma, fantazijomis, kuriomis patikėjau. O tai geičiausiai ir yra geros knygos požymis – kai patiki.
knyguziurkes.com 