Vienas įdomiausių mano skaitytų straipsnių šiais metais (straipsnis spausdintas 2013aisiais “London Review of Books”) rašytoja Hilary Mantel rašo apie požiūrį į karališkus kūnus. Labai ilgas tekstas, bet be galo įtraukiantis. Apie Kate Middleton, princesę Dianą, Ann Boleyn, Henry VIII
“The royal body exists to be looked at. The world’s focus on body parts was most acute and searching in the case of Jane Seymour, Henry’s third wife. No one understood what Henry saw in Jane, who was not pretty and not young. The imperial ambassador sneered that ‘no doubt she has a very fine enigme’: which is to say, secret part. We have arrived at the crux of the matter: a royal lady is a royal vagina. Along with the reverence and awe accorded to royal persons goes the conviction that the body of the monarch is public property. We are ready at any moment to rip away the veil of respect, and treat royal persons in an inhuman way, making them not more than us but less than us, not really human at all.”
http://www.lrb.co.uk/v35/n04/hilary-mantel/royal-bodies
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
Visą laiką galvoju, kaip tie žmonės neturi savo gyvenimo. Na, gal turi už labai aukštų sienų, nežinau. Nuolatinis buvimas exposed. Nuo kūdikystės, dieve mano, nuo tada ka tau 10 valandų šiam pasauly į tave visi jau spokso (duok dieve, geranoriškai) ir velniai žino, ko iš tavęs tikisi, ko, ko, kad užaugusi būsi karaliene/princese. Ir tas pasirodymas 10 valandų po gimdymo. Jesus, what’s wrong with you people! (South Park). Kaip kažkur rašė – Catherine išėjo iš spa ir dar gavo kūdikį dovanų. Kas čia monstras kiborgas – Kate ant aukštakulnių ar aš po tiek pat laiko po gimdymo šliaužianti koridoriumi į WC?