Nepavyko man įsijaust į šitą knygą. Skaityt perskaičiau ir visai nesunkiai, tekstas liejasi, bet nesuvirpina. Knygos pabaigoje esantis “Pabaigos žodis”, kuriame autorė aiškina savo apsakymus, man pasirodė pats įdomiausias. Kaip tik pagalvojau, kad čia tokie apsakymai, apie kuriuos būtų galima rašyti mokykloje rašinį, skaitai ir rašai, nes reikia, rašyti yra apie ką, bet meilės tiems kūriniams nejauti. Štai taip, daugiau ir nesiplėsiu, ir anotacijų neperrašinėsiu, galima goodreads pasiskaityti. Užtai prikabinu autorės šaržą, smagus. 
Kaip tekantis vanduo
knyguziurkes.com 