Šita knyga jau seniai tupėjo mano telefone, gal porą metų. Bijojau imtis kaip ir We Need to Talk about Kevin (vis dar bijau), tik va, sesė perklausė ir patikino, kad nėra taip jau ir baisu. Nors kaip čia pasakius, ar yra kas baisiau, kaip abejonė savo vaiku, baimė, kad gali užauginti monstrą (visus juos kažkas gi užaugino)?
Štai ir aš klausau/skaitau apie paauglio žmogžudystę ramiame, saugiame ir kultūringame priemiestyje. Policija akligatvyje, nėra jokių aiškių įtariamųjų. Ir staiga – griaustinis iš giedro dangaus – tyrimui vadovaujantis pareigūnas nušalinamas nuo tyrimo, nes pagrindiniu įtariamuoju tampa jo sūnus Jacob (tikriausiai bus išversta kaip Jokūbas). Andy Barber (tėvas pareigūnas) priblokštas tokių kaltinimų, tačiau, dirbdamas teisinėje sistemoje, labai gerai supranta, kad nekaltas žmogus netinkamai susiklosčius aplinkybėms ar įkalčiams gali tapti papraščiausiu atpirkimo ožiu (nes visuomenė visada reikalaus iš sistemos kažką nubausti), tad nuteistasis nebūtinai yra iš tikrųjų kaltas. Vos tik sužinojęs apie kaltinimus, jis lekia namo iškrėsti sūnaus kambario ir atsikratyti bet kuo, kas gali sukelti nereikalingų įtarimų. Net jei tai medžioklinis peilis, kurį Jacobas sako nusipirkęs šiaip sau, nes turėti tokį peilį yra cool.
Taigi, kiek toli gali nueiti dėl savo vaiko? Kur ta riba, kur meilė vaikui staiga pavirstų į pasišlykštėjimą ir neviltį, kad tai tas pats nuostabus kūdikis, kurį prieš keliolika metų mylavai ir nepaleidai iš rankų? Andy tėvystės instinktas ir pasitikėjimas savo vaiku yra labai stiprus. Bekraštis. Neįtikėtinas. Stipresnis už Jacob motinos. Tėvas eis iki pergalės ir tikės iki galo, iki pergalės. Tik kodėl ta pergalė tokia paliekanti blogą skonį burnoje? Ir kodėl po pergalės, kai knygoje turėtų būti likęs paskutinis skyrius ar keletas minučių klausymo dar likę klausyti visa valanda?
Nepraeikite pro šią knygą, tuo labiau, kad yra vertimas (viliuosi geras arba bent jau neblogas). Ir viršelis nesugadintas, dėl pavadinimo vertimo, aišku, galima pasiginčyti, bet tiek jau to. Tik neskaitykit prieš kokius egzaminus, rizikinga, kad nesimokysit, kol nebaigsit.
knyguziurkes.com 
Sudominai.
Jacob Biblijoje apgavo savo teva Issac, kai apsimete savo broliu. Pradzios knygoj 27:18 parasyta “Jis įėjo pas tėvą ir tarė: „Mano tėve!“ – „Aš čia, – šis atsiliepė. – Kas tu esi, mano sūnau?“ ”
Kas tu esi, mano sūnau?“ “… Hmmm
Na, šiandien dar gavau nuo sesės velnių, kad neteisingai ją pakomentavau ir dar padiskutavome apie knygą. Kaip tik galvojau, kad nors pagrindinis pasakotojas yra tėvas, labai svarbi veikėja yra Jacobo mama. Ji yra pagrindinė knygos “išrišėja” ir užbaigėja. Ir jos tragedija galbūt didžiausia, nors gal čia tik taip atrodo, kai pati esu mama, o ne tėtė. Žinoma, tai yra ir knyga apie šeimą, apie tai, kai šeimos išgyvena tragedijas, apie aplinkos poveikį, atsitvėrimą nuo pasaulio ir pasaulio atsitraukimą nuo tokios šeimos. Apie kraujo šauksmą ir giminystę. Apie daug ką.
Po Kevino aš jau bijau tokias knygas skaityt…