50 puslapių, dedu šitą knygą į šalį. Neįdomu man kažkaip, nuobodu. Labai daug nekasdienių žodžių tekste. Kai vienas kitas, gi nesijaučia, o čia po vieną kiekvienoj eilutėj, ir dar aprašantis aplinką, kiek gi galima landžioti žodyną – labai lėtas skaitymas gaunas. Viską sudėjus, jaučiu, kad tuoj pradėsiu knygos vengti ir ji tiesiog gulės “prie lovos” skaityklėj ir tik be reikalo užlaikys eilę. Pradedu mokytis mesti, kai neveža, žiūrėsiu kaip seksis, nors į “Šėtoniškas eiles” vis dar skersakiuoju ir žadu įveikti.
Bet viršelis gražus. 🙂
As perskaičiau ir pasigailejau. Skaitėsi gal ir nieko, bet pabaiga siaubingai nuvylė.
Milda, tada nesuprantu, ko čia staiga taip išgyrė tą knygą, kaip ka-kokią alia geriausią. Padarė komerciją. Fe
As irgi nelabai suprantu. Geras PRas ir tiek. Spoileris: knyga nesibaigia! Viskas eina blogyn blogyn blogyn, naujos problemos, nauji iššūkiai, mirtys, nusivylimai, akligatviai, o tada ji… sustoja. As suprantu, kad knyga neprivalo ‘pasibaigti’, na bet kokio velnio rašyti istoriją, o tada jos nebaigti..?
O dieve, gerai, kad negaišau laiko, būčiau gerokai supykus, jaučiu!